Vaistas: Levodopum et Benserazidum

Apibūdinimas Priešparkinsoninis vaistas – levodopos (dopamino pirmtako) ir benserazido (dopadekarboksilazės inhibitoriaus) derinys santykiu 4:1. Indikacijos Parkinsono liga ir Neramių kojų sindromas (NKS) (įskaitant idiopatinį NKS ir NKS dėl inkstų funkcijos nepakankamumo, kai būtina dializė). Kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas bet kuriai sudedamajai vaisto daliai. Vartoti kartu su neselektyviais monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais. Pacientams, kuriems yra dekompensuota endokrininės sistemos, inkstų (išskyrus dializuojamus pacientus, kuriems yra NKS) arba kepenų funkcija, sutrikusi širdies veikla, sergantiesiems psichikos ligomis su psichoziniu komponentu, uždarojo kampo glaucoma, jaunesniems nei 25 metų pacientams, nėščioms moterims, taip pat vaisingo amžiaus moterims, kurios nenaudoja pakankamos kontracepcijos. Dozavimas Suaugusiesiems. Parkinsono liga. Pradinis gydymas. Kai yra ankstyvoji Parkinsono ligos stadija, patartina gydymą pradėti skiriant po 1/4 Madopar 200 mg/50 mg tabletės 3-4 kartus per parą. Kai tik matyti, kad pradinis dozavimas toleruojamas, dozė, atsižvelgiant į paciento reakciją, turi būti iš lėto (nedažniau kaip 1-2 kartus per savaitę) didinama. Paprastai optimalus poveikis pasiekiamas skiriant tiek Madopar, kad pacientas gautų 300-800 mg levodopos + 75-200 mg benserazido per parą, dalijant paros dozę į 3 ar daugiau dozių. Optimaliam poveikiui pasiekti gali prireikti 4-6 savaičių. Jeigu paaiškėja, kad paros dozę reikia toliau didinti, ji turi būti didinama kartą per mėnesį. Palaikomasis gydymas. Vidutinė palaikomoji dozė - po Madopar 100 mg/25 mg, t.y. po vieną Madopar 100 mg/25 mg kapsulę arba 1/2 200 mg/50 mg Madopar tabletės, 3-6 kartus per parą. Individualių dozių skaičius (ne mažiau nei 3) ir jų suvartojimo per parą laiką būtina tikslinti, siekiant sukelti optimalų poveikį. Norint pasiekti optimalų poveikį, standartinį Madopar preparatą galima pakeisti Madopar HBS ir Madopar disperguojamosiomis tabletėmis. Neramių kojų sindromas (NKS). Didžiausia Madopar paros dozė turi būti ne didesnė nei 400 mg/100 mg. Idiopatinis NKS. Dozę reikia išgerti 1 valandą prieš einant miegoti. Siekiant išvengti poveikio virškinimo traktui, ją galima išgerti lengvai užkandus. NKS, kai sunku užmigti. Rekomenduojama pradinė dozė yra 50 mg/12,5 mg – 100 mg/25 mg Madopar. Jeigu simptomai išlieka, patartina dozę didinti iki 200 mg/50 mg Madopar. NKS, kai sunku užmigti ir yra sutrikęs miegas naktį. Rekomenduojama skirti vieną Madopar HBS kapsulę kartu su viena Madopar 100 mg/25 mg kapsule arba puse Madopar 200 mg/50 mg tabletės vieną valandą prieš einant gulti. Jeigu ši dozė patenkinamai nepagerina simptomų nakties antrosios pusės metu, rekomenduojama Madopar HBS dozę didinti – skirti 2 kapsules. NKS, kai sunku užmigti ir sutrikęs miegas naktį, taip pat yra papildomų sutrikimų dieną. Pacientus rekomenduojama gydyti, papildomai skiriant Madopar 100 mg/25 mg disperguojamąją tabletę arba Madopar 100 mg/25 mg kapsulę, arba 1/2 Madopar 200 mg/50 mg tabletės, tačiau bendra dozė per 24 valandas turi būti ne didesnė nei 400 mg/100 mg. NKS dėl inkstų funkcijos nepakankamumo, kai būtina dializė. Pacientams, kuriems yra NKS, dializės metu rekomenduojama skirti Madopar 100 mg/25 mg disperguojamąją tabletę arba Madopar 100 mg/25 mg kapsulę, arba 1/2 Madopar 200 mg/50 mg tabletės; dozę reikia išgerti 30 minučių prieš dializę. Nepageidaujamos reakcijos Dažniausios: diskinezijos, įskaitant chorėjinius, distoninius ir nevalingus judesius, raumenų traukuliai, blefarospazmas, „on-off” fenomenas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, galvos sukimasis, mieguistumas. Kitos: psichikos pokyčiai, įskaitant paranojinį mąstymą ir psichozės epizodus, depresija su polinkiu į savižudybę, demencija; nereguliari širdies veikla ir (arba) padažnėjęs širdies plakimas, ortostatinės hipotenzijos, bradikinezijos epizodai; kraujavimas iš virškinimo trakto, dvylikapirštės žarnos opaligė; hipertenzija; flebitas; leukopenija, hemolizinė ir nehemolizinė anemija, trombocitopenija, agranulocitozė; krūtinės skausmas, dusulys; parestezija. Nėštumas Levodopa: rizikos kategorija - CM. Embriotoksiškas gyvūnams. Žindymas Levodopa: vaisto patenka į motinos pieną. Jo koncentracijos motinos piene ir plazmoje santykis yra apie 0,3. Vaistas slopina laktaciją. Neigiamo poveikio žindytiems kūdikiams nestebėta. Įspėjimai Neskirti kartu su MAO inhibitoriais (išskyrus mažas selektyvių MAO-B inhibitorių dozes), o šių inhibitorių negalima vartoti mažiausiai 2 sav. prieš pradedant gydyti levodopa/benserazidu. Gali būti skiriama ligoniams, vartojusiems vien tik levodopąlevodopą, tačiau jos nevartoti mažiausiai 12 val. prieš pradedant vartoti levodopą/benserazidą. Atsargiai skirti ligoniams, kuriems yra depresija su polinkiu į savižudybę, melanoma, taip pat sirgusiems ar sergantiems psichozėmis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, endokrininėmis ligomis, bronchine astma, skrandžio opalige, asmenims, kuriems po miokardo infarkto išliko sinusinė, prieširdinė arba skilvelinė aritmija, sergantiems atvirojo kampo glaukoma, turėjusiems traukulių. Staiga nutraukus priešparkinsoninių vaistų vartojimą, gali pasireikšti simptomų kompleksas, panašus į piktybinį neurolepsinį sindromą. Ilgai gydant, rekomenduojama periodinė kepenų, kraujotakos, širdies ir kraujagyslių bei inkstų funkcijos kontrolė.

Madopar® (Roche Lietuva) G tab., 200 mg levodopos, 50 mg benserazido, (Rp.), N100 G caps. (kietos), 100 mg levodopos, 25 mg benserazido, (Rp.), N100 G tab. (disperguojamoji), 100 mg levodopos, 25 mg benserazido, (Rp.), N100 Madopar HBS (Roche Lietuva) G caps. (kietos, prailginto veikimo), 100 mg levodopos, 25 mg benserazido, (Rp.), N100 Madopar® HBS sumažina levodopos koncentracijos svyravimus kraujyje.