Galvos svaigimas (vertigo)

               Tai dažniausiai pasitaikantis galvos svaigimo tipas – 39% visų svaigimų. Jis išryškėja, atliekant galvos judesius, yra trumpalaikis ir nesutrikdantis klausos. GPPV linkęs atsirasti po galvos ir kaklo traumos, vidurinės ausies uždegimo ar stapedotomijos (speninės ataugos operacijos), dėl insulto, išsėtinės sklerozės, naviko, apsinuodijimo medikamentai, alkoholio vartojimo. Vertigo atsiranda dėl šių priežasčių  vidurinėje ausyje susidariusių tam tikrų medžiagų – otolitų (kalcio karbonato kristalų), kurie, žmogui keičiant kūno padėtį, vidurinėje ausyje juda ir dirgina ją dengiantį sluoksnį. Taip pajuntamas svaigimo pojūtis. Šio tipo vertigo labiau pasireiškia senyviems asmenims, moterims dažniau nei vyrams.  

Galvos svaigimas, atsirandantis, keičiant kūno ar galvos padėtį (pozicinis), trumpalaikis, nesutrikdantis klausos. Svaigimas tęsiasi nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių. Šios ligos eiga būna įvairi: vieniems ji savaime per kelis mėnesius ar metus praeina, kitiems praeina greičiau, dar kitiems gali būti tik vienintelį kartą.  

a) Klinikiniai simptomai – epizodinis, trumpalaikis, pozicinis, nesutrikdantis klausos svaigimas; b) Hallpike provokacinis mėginys, kuris leidžia įvertinti svaigimą ir nustatyti priežastį, ar tai gerybinis svaigimas, ar sukeltas smegenų pažeidimo.  

Paprastai praeina savaime ir gydymo nereikia. Visgi trečdaliui tęsiasi ilgiau kaip metus, tokiems labai efektyvus gydymas galvos padėtimi, kai otolitai grąžinami į vidurinės ausies tinkamą jiems vietą, kur nusėsdami nebepajudės ir nebesukels svaigimo pojūčių.