Vestibulinis neuronitas

Tai stiprus staigiai atsiradęs galvos svaigimas (vertigo), pasireiškiantis vienoje pusėje išnykusia ar susilpnėjusia vestibuline funkcija, be klausos sutrikimo ar kitų neurologinių sutrikimų. Vestibulinė funkcija įvertinama gydytojo atliekamais testais, pats ligonis nesupranta, kad tai vienpusis pažeidimas, jis suvokia tik kad svaigsta galva ir yra nestabilumo būsena, ypač judant. Vestibulinio neurito atsiradimo priežastis nėra išaiškinta. Manoma,50 % atvejų jį sukelia virusai, kartais sukeldami neatstatomų pažeidimų. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, vyrai ir moterys panašiai.  

Staigus, ryškus ir užsitęsęs, kartais trunkantis iki kelių dienų, galvos svaigimas. Šiam susirgimui klausos praradimas nebūdingas, tik gali būti spengimas ausyse, ūžesys, užgulimo jausmas. Dažnai tuo pačiu metu sergama kvėpavimo takų liga (gerklės uždegimu, bronchitu ir kt.) ar ji būna neseniai persirgta.  

Svarbūs klinikiniai ligonio išvardinti simptomai, pažymima kvėpavimo takų infekcija (virusas gali sukelti vestibulinį neuritą). Gydytojas atlieka kalorinius testus, kuriais įvertina vestibulinę ausies funkciją – ar juos atliekant atsiranda tam tikri akių judesiai, nesvarumo būsena, svaigimas, ar pažeista klausa.  

Vestibulinis neuritas paprastai praeina savaime, bet per tą patį mėnesį ar pastaruosius metus yra tikimybė, kad vertigo epizodas pasikartos. Specifinio gydymo nėra, švelninami tik simptomai antihistamininiais, neuroleptiniais vaistais bei trankviliantais. Efektyvi yra kuo anksčiau pradėta vestibulinė fizinė reabilitacija bei sportas (ypač su kamuoliu).