Apie ligą
Širdis – raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų – dešiniojo skilvelio ir prieširdžio, bei kairiojo skilvelio ir prieširdžio. Prieširdžiai išsidėstę aukščiau, skilveliai žemiau. Dešiniąją ir kairiąją širdies puses skiria pertvara (sienelė). Skiriama prieširdžių ir skilvelių pertvara. Normaliai kraujas, prisisotinęs anglies dvideginio (veninis kraujas), atiteka į dešinįjį prieširdį, patenka į tos pačios pusės skilvelį, tuomet iš širdies išstumiamas į plaučių arteriją, kur jai išsišakojus į smulkias kraujagysles teka plaučiais ir prisisotina deguonimi. Iš plaučių jau arterinis kraujas suteka į kairįjį prieširdį, vėliau skilvelį ir yra išstumiamas į didžiąją organizmo arteriją – aortą, iš kurios jis išnešiojamas po organizmą tiekiant audiniams deguonį. Prieširdžių pertvaros defektas – tai įgimta širdies yda. Jai esant, pertvaroje tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžių (viršutinių širdies kamerų) yra susidariusi anga (skylutė), pro kurią vyksta kraujo tekėjimas (nuosrūvis). Dalis kraujo iš kairiojo prieširdžio pro defektą teka į dešinįjį prieširdį. Tokia kryptimi kraujas teka dėl kelių priežasčių: kairysis prieširdis yra šiek tiek aukščiau nei dešinysis; kairiajame prieširdyje spaudimas didesnis; dešiniojo prieširdžio ertmė didesnė. Dėl nuosruvio dešinioji širdies pusė ir plaučiai apkraunami tūriu. Dešinys prieširdis ir skilvelis storėja, vėliau sienelės išsiplečia. Sutrinka normali jų funkcija. Prieširdžių pertvaros defektas sudaro 8% visų įgimtų širdies ydų. Rizikos faktoriai Prieširdžių pertvaros defektas – tai įgimta patologija. Nėra tiksliai žinoma, kas vaisiaus vystymosi metu paskatina defekto atsiradimą, tačiau pastebėta, kad neretai širdies ydos būna ir vienam iš tėvų, ir vaikams, taigi neatmetami genetiniai rizikos faktoriai. Tikimybė, jog išsivystys širdies yda taip pat didėja, jei nėštumo metu moteris sirgo raudonukės infekcija ar vartojo tam tikras medžiagas (alkoholį, narkotikus).
Trumpai apie simptomus
Simptomai priklauso nuo defekto (angos) dydžio, ir nuo to, kaip stipriai pakenkta normali kraujotaka. Didėjant spaudimui plaučiuose klinika sunkėja. Paprastai tik gimus vaikui jokie simptomai nepasireiškia. Esant nedideliam defektui pagrindiniai šios ligos požymiai neretai atsiranda tik vaikystėje ar net trečiame dešimtmetyje. Prieširdžių pertvaros defektui būdinga: Dusulys fizinio krūvio metu,Odos blyškumas,Silpnumas, nuovargis,Dažnos kvėpavimo takų infekcijos.
Diagnostika
Išsiaiškinami ligos požymiai, išklausoma širdies veikla (girdimas ūžesys). Atliekami tolimesni tyrimai: elektrokardiograma (jos metu nustatomi dešiniosios širdies perkrovimo požymiai), krūtinės ląstos rentgenograma (išsiplėtusios dešiniosios širdies ertmės). Geriausias tyrimo metodas ligai nustatyti – echokardiografija (jos metu nustatoma defekto vieta ir dydis). Kartais atliekama širdies ertmių kateterizacija ar angiokardiografija.
Gydymas
Jeigu prieširdžių pertvaros defektas nustatomas mažam vaikui, gali būti pasirenkama laukimo taktika tikintis, jog defektas užsidarys pats. Tuo pat metu skiriami vaistai simptomams palengvinti. Kartais, kai defektas labai mažas, nesukelia jokios klinikos, gydymas visai nereikalingas. Tačiau dažniausiai pasirenkamas metodas – operacinis gydymas, uždengiant defektą perikardo ar sintetiniu lopu.
Ligų paieškos žymos:
prieširdžių
pertvaros
defektas