Trichineliozė

Tai ūminė žmonių ir gyvūnų liga, kuriai būdinga įvairi klinikinė eiga ir komplikacijos.  

Periodas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių trunka 8-15 dienų. Ligos sunkumas priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia) - to kas lemia užkrato dozę ir lervų gyvybingumą. Minimali užsikrėtimo dozė yra 70-150 lervų. Priklausomai nuo ligos sunkumo, išskiriamos penkios ligos klinikinės formos: sunki, vidutinio sunkumo, lengva, blanki ir simptomų nesukelianti. Trichinelių biologinis ciklas žmogaus organizme lemia dvi klinikines ligos stadijas: ūmiąją ir vėlyvąją. Liga prasideda staiga. Po keletos viduriavimo epizodų pakyla kūno temperatūra iki 39-400C ir laikosi 8-10 dienų, atsiranda bendras negalavimas, galvos skausmas, drebulys, simetriškas veido ar tik akiduobių patinimas, raumenų skausmas bei panaginės bei akių kraujosrūvos. Dažniausiai skauda kaklo, pečių juostos, liemens, viršutinių ir apatinių galūnių raumenis. Galimas alerginis odos bėrimas. Po 6-8 savaičių nuo užsikrėtimo prasideda vėlyvoji infekcijos stadija klinikinių simptomų išnykimu, laboratorinių rodiklių sunormalėjimu. Iki pusės metų gali būti jaučiamas nuovargis ir raumenų skausmas. Galimos širdies – kraujagyslių, nervų, virškinimo, kvėpavimo sistemų ir akių komplikacijos.  

Svarbūs epidemiologiniai duomenys – vartotas mėsos produktas, panašios ligos aplinkoje. Laboratoriniam periferinio kraujo tyrimui būdingas baltųjų kraujo kūnelių, tarp jų ypač eozinofilų skaičiaus padidėjimas. Taip pat didėja raumenų fermentų (kreatinfosfokinazės, aldolazės, laktatdehidrogenazės, aspartataminotransferazės) aktyvumas. Nustatomi bioelektriniai pokyčiai trichinelių pažeistuose raumenyse. Atliekami serologiniai tyrimai imuniteto apsauginiams veiksniams kraujo serume nustatyti. Papildomas diagnostinis metodas yra raumenų bioptato tyrimas.  

Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai. Pagrindiniai vaistai naudojami trichineliozei gydyti yra sukėlėją veikiantys antihelmintiniai preparatai (benzimidazoliai) ir gliukokortikosteroidai. Albendazolis ir mebendazolis vartojama 10-14 parų kartu su riebiu maistu. Abu jie neskiriami nėščiosioms ir vaikams iki 2 metų amžiaus. Pirantelio skiriama nėščiųjų ir vaikų trichineliozei gydyti. Gliukokortikosteroidai vartojami tik su antihelmintiniais preparatais stiprioms alerginėms reakcijoms slopinti. Jei reikalingi skiriami skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, keroguojamas skysčių – elektrolitų balansas. Lėtiniais trichineliozės atvejais rekomenduojamos fizioterapinės procedūros, psichoterapiniai seansai. Prognozė pasveikti gera, išskyrus sunkius atvejus.   Privalomas mėsos naudojamos žmonių maistui ar gyvūnų šėrimui tikrinimas veterinarijos laboratorijose. Užkrėsta skerdiena sunaikinama. Draudžiama kiaules šerti laukinių gyvūnų lavonais ir skerdienos atliekomis, jų nedezinfekavus.