Reaktyvusis artritas

Tai sąnarių uždegimas, susijęs su buvusia ar esama infekcija. Sąnaryje paties infekcijos sukėlėjo nėra, tačiau juose atsiranda uždegimas dėl kitur organizme vykstančių infekcinių procesų. Infekcijos gali būti įvairios – salmoneliozė, kampilobakteriozė, chlamidinė, gonokokinė, auksinio stafilokoko, streptokokinė ir kt. Reaktyviuoju artritu serga jauni asmenys – 20-40 metų. Šlapimo, lytinių organų infekcijų kilmės ertritas dažnesnės vyrams, kitos kilmės vienodai pasitaiko tarp vyrų ir moterų.  

Ligoniai skundžiasi staigiai atsiradusiu vieno ar kelių sąnarių skausmu ir patinimu - dažniausiai čiurnų, kelių, klubų, rečiau pečių, alkūnių, riešų, gali nukentėti ir smulkieji rankų ir kojų pirštai. Vėliau uždegimas plinta – iš viso apima paprastai 4-6 sąnarius. Taip pat būdingas bendras silpnumas, nuovargis, svorio kritimas, karščiavimas, rytinis sustingimas, kūno sukaustymas. Šio artrito atveju neretai pasitaiko sausgyslių pakenkimų - jaučiamas pado fascijų, čiurnos srities sausgyslių skausmas, sausgyslių prisitvirtinimo vietos prie kaulų, ypač Achilo sausgyslės. Kartais jaučiamas krūtinės skausmas dėl tarpšonkaulinių raumenų ir raiščių prisitvirtinimo vietų uždegimo. Reaktyvaus artrito dažniausia komplikacija yra konjuktyvitas (akių junginės uždegimas). Jam išsivysčius, atsiranda akių paraudimas, ašarojimas, deginantis skausmas, gali būti šviesos baimė, vokų patinimas, kartasi gali tekėti pūlingos ar gleivingos išskyros.  

Svarbi anamnezė – ar 1-2 mėnesių laikotarpyje nebuvo kokios infekcijos (ar nebuvo skausmingo šlapinimosi, pilvo skausmų, viduriavimo, skausmingų lytinių santykių, akių uždegimų ir kt.) Atliekamas laboratorinis kraujo tyrimas, kuriame matomi ženkliai padidėję uždegiminiai rodikliai. Šlapimo tyrime nustatoma aseptinė piurija – infekcijos sukėlėjo nėra, o uždegiminių ląstelių (leukocitų) aptinkama. Svarbu atlikti sąnario sinovinio skysčio tyrimą, patikrinant, ar jame nėra infekcijos sukėlėjo, tai svarbu nustatant galutinę diagnozę. Be šių dar padaromi įvairūs mikrobiologiniai tyrimai, norint nustatyti artrito sukėlėją. Be pažeistų sąnarių rentgenogramų, sergantiesiems atliekmi echoskopiniai, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimai kitų ligų ekskliudavimui.  

Jei randama infekcija – skiriami antibiotikai pagal sukėlėją. Jei neaptinkama, sprendžiamas klausimas, ar dar verta juos skirti. Tokiu atveju atsižvelgiama į simptomus ir tyrimų rezultatus. Pažeisti sąnariai ūmiu periodu privalo būti laikomi ramiai, jie gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, šalčio terapija, kartais į juos suleidžiama sterodinių hormonų. Lėtinis reaktyvusis artritas gydomas prie nesteroidinių vaistų nuo uždegimo pridėjus sulfasalazino. Nesant efekto, skiriamas meotreksatas ar kt.