Aterosklerozė

Aterosklerozė – viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas. Tai anksti prasidedanti ir lėtai progresuojanti patologija, kurios metu vidiniame arterijos sluoksnyje (intimoje) kaupiasi iš riebalų, cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų sudarytos nuosėdos. Proceso metu formuojasi taip vadinama aterosklerozinė plokštelė, kuri sumažina kraujagyslės spindį, todėl mažėja kraujo pratekamumas. Liga paprastai prasideda paauglystėje, neretai net vaikystėje, ir pamažu progresuoja visą žmogaus gyvenimą. Nustatyti sergamumą ateroskleroze sudėtinga, praktiškai neįmanoma, kadangi klinikiniai

atsiranda tik tuomet, kai kraujagyslės spindis reikšmingai sumažėja ir sukeliama būklė, vadinama išemija, kuomet dėl nepakankamos kraujo tėkmės audiniai ir organai prastai aprūpinami deguonimi. Kai kurių autorių nuomone, aterosklerozė vystosi visiems žmonėms, tačiau tik daliai pasiekia reikšmingą lygį ir pasireiškia kliniškai.   Rizikos faktoriai Aterosklerozės vystymąsi skatina daug veiksnių. Skiriami nemodifikuojami (nekeičiami) rizikos veiksniai – tai paveldimumas, senyvas amžius, vyriškoji lytis (moterys po menopauzės serga vienodai dažnai kaip ir vyrai). Tačiau daug reikšmingesni modifikuojami (keičiami) rizikos veiksniai – padidėjusi bendro cholesterolio koncentracija kraujyje (ypač padidėjusi „blogojo“ cholesterolio (MTL-C) konc. ir sumažėjusi „gerojo“ cholesterolio (DTL-C) konc.), aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, dažnai patiriamas stresas.   Simptomai Aterosklerozė ilgą laiką yra tik arterijos sienelės liga, o simptomai pasireiškia tik atsiradus ryškiems kraujagyslės spindžio susiaurėjimams. Jeigu aterosklerozė pažeidžia širdies vainikines kraujagysles, žmogus suserga vainikinių arterijų liga, kuri pasireiškia krūtinės skausmais fizinio krūvio ar ramybės metu. Jeigu kraujotaka nutrūksta ilgesniam laikui, ištinka miokardo infarktas. Kuomet aterosklerozė pažeidžia smegenis maitinančias arterijas, susergama smegenų kraujagyslių liga, kuri pasireiškia praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu arba smegenų insultu. Gali būti pažeistos ir kojų arterijos, tuomet atsiranda protarpinis šlubumas (kojų raumenų skausmas po fizinio krūvio, pvz., ėjimo).  

Aterosklerozė gali būti įtariama nustačius rizikos veiksnius ar esant šios patologijos sukeliamiems simptomams, tačiau diagnozei patvirtinti būtinas kruopštus ligonio kraujagyslių būklės ištyrimas. Matuojamas kraujo spaudimas, čiuopiamas pulsas, norint tiksliau įvertinti pakenkimo vietą atliekami instrumentiniai tyrimai, pvz. rentgenograma, pilvo organų echoskopija, miego arterijų tyrimas ultragarsu, magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomograma ir pan. Tyrimo vietos pasirinkimas priklauso nuo įtariamos patologijos vietos.  

Aterosklerozės gydymas susideda iš dviejų dalių. Svarbiausia – keičiamųjų aterosklerozę skatinančių rizikos veiksnių korekcija, pvz., sportas, sveika mityba, nerūkymas. Kita dalis – medikamentinis gydymas, kurio pirminis tikslas yra cholesterolio koncentracijos sumažinimas statinais, rezinais, fibratais ir kitais vaistais. Taip pat svarbi tinkama arterinės hipertenzijos ir cukrinio diabeto medikamentinė kontrolė.