Apie ligą
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – yra lėtinė, progresuojanti patologinė plaučių būklė, sutrikdanti jų pralaidumą ir dujų apykaitą. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie penkiasdešimt tūkstančių sergančiųjų LOPL. Vidutiniškai sergamumas vienam tūkstančiui pacientų svyruoja nuo 2 iki 5. Šie skaičiai yra statistiniai duomenys – realus skaičius gali būti kelis kartus didesnis, nes įrodyta, kad dėl LOPL kreipiasi tik apie trečdalis faktiškai sergančių pacientų. Vieni ignoruoja simptomus, kiti net neįtaria, kad serga. Rizikos faktoriai Pagrindis rizikos faktorius – rūkymas. Apytiksliai 90 procentų sergančiųjų intensyviai rūko arba iki ligos diagnozavimo rūkė. Taip pat sergamumui įtakos turi aplinkos tarša – dažniau serga asmenys, kurių namuose dažnai malkomis kūrenamos krosnys ar šildytuvai. Yra atskiros gydytojų ir mokslininkų nuomonės dėl kitų rizikos faktorių – klimato (šaltis, drėgmė, rūkas, debesuotumas), dažnos kvėpavimo ligos, sutrikęs kvepavimas per nosį, alkoholizmas, badavimas.
Trumpai apie simptomus
Dažniausiai pasitaikantis ligos požymis – nuolatinė kvėpavimo takų obsrukcija, lėtinis kvėpavimo takų, plaučių audinio ir kraujagyslių uždegimas, kuris paūmėdamas sukelia negrįžtamus pokyčius – bronchų deformaciją, plaučių fibrozę, emfizemą bei širdies nepakankamumą. Ankstyvieji ligos požymiai – kosulys, skrepliavimas, fizinio pajėgumo mažėjimas, dusulys. Dažniausiai liga nustatoma vėlai, kadangi dėl progresuojančios ligos eigos pacientai dažnai neturi nusiskundimų. Iš pradžių kosulys būna praeinantis, vėliau darosi pastovus, dėl kosulio sutrinka miegas. Vėliau dusulys darosi dažnesnis, dėl deguonies trūkumo ir sumažėjusio fizinio aktyvumo atrofuojasi raumenys, mažėja kūno masė.
Diagnostika
Liga diagnozuojama tiriant plaučių funkciją. Ligai progresuojant kraujuje dažnai didėja eritrocitų, anglies dioksido kiekis, mažėja deguonies. Pagal plaučių rentgenogramą nustatomas plaučių oringumo padidėjimas, paryškėjusios kraujagyslės.
Gydymas
Pilnai išgyti nuo LOPL neįmanoma, tačiau laikantis gydytojo nurodymų galima ženkliai sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Reikia nepamiršti, kad kiekvienas ligos atvejis yra skirtingas, todėl ir gydymas yra individualus ir jį gali paskirsti tik gydytojas. Svarbiausias gydymo tikslai: apsaugoti nuo ligos progresavimo, palengvinti simptomus, pagerinti fizinio krūvio toleravimą, apsaugoti nuo komplikacijų, o joms atsiradus, jas gydyti. Medikamentinis gydymas turi būti ilgas ir pastovus, net ir tuo atveju, jei simptomai retai pasireiškia ir yra nesunkūs. Dažniausiai gydoma bronchus plečiančiais vaistais, jų grupės yra – Anticholinergikai, trumpo ir ilgo veikimo beta2-agonistai, metilksantinai, kortikosteroidai.
Ligų paieškos žymos:
lėtinė
obstrukcinė
plaučių