Streptokokinis tonzilitas

Tai bakterinis gomurio tonzilių ir užpakalinės ryklės sienelės limfoidinio audinio uždegimas.  

Simptomai išryškėja praėjus 2-4 dienoms nuo užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai gerklės skausmu, lydimu sutrikusio rijimo, silpnumo, karščiavimo ir galvos skausmo. Būdingas kaklo limfinių mazgų padidėjimas, skausmingumas. Tonzilės ir užpakalinė ryklės dalis dalis paraudusios. Tonzilių kriptos būna pilnos pūlių, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Liga dažniausiai trunka neilgai. Karščiuoti nustojama per keletą dienų, gerklės skausmas ir bendrieji simptomai užsitęsia ilgiau kaip savaitę. Pūlingos streptokokinio tonzilito komplikacijos – peritonzilinis abscesas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas ir kiti. Nepūlingos komplikacijos – ūminis reumatas, ūminis glomerulonefritas ir kiti.  

Ūminis streptokokinis tonzilitas diagnozuojamas pagal klinikinius ir epidemiologinius duomenis, o diagnozė patvirtinama atlikus nuograndų kultūros tyrimą ar greitąjį antigeno radimo testą.  

Bakterinis tonzilitas gydomas antibiotikais – penicilinu ir jo dariniais, cefalosporinais, makrolidais, klindamicinu. Dėl efektyvumo, saugumo ir kainos penicilinas yra pirmo pasirinkimo vaistas. Svarbu suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei būklė labai pagerėja per pirmąsias dienas, nes trumpi kursai neapsaugo nuo sisteminių komplikacijų. Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių. Gerklę patartina skalauti kalio permanganato tirpalu, ramunėlių arbata. Karščiuojant skiriama ibuprofeno, paracetamolio, nimesulido. Chirurginis tonzilių šalinimas atliekamas tik kai infkecija kartojasi.   Svarbus kontaktinių asmenų ir nešiotojų gydymas. Ūminio reumato pirminė profilaktika apima streptokokinio tonzilito gydymą, o antrinė, jau sergant reumatu – penicilino profilaktinis vartojimas kas mėnesį.