Guillain – Barre sindromas

Tai staigiai prasidedanti uždegiminė nervų liga, kuri siejama su bakterine ar virusine infekcija. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, sergamumas panašus visais metų sezonais. Serga bet kurio amžiaus žmonės, dažniau asmenys iki 40m. bei žymiai padaugėja tarp žmonių virš 70m., o vaikai iki 1m. nesuserga. Šis sindromas pasireiškia dėl organizmo autoimuninio proceso po persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos („autoimuninis“ – kai gaminasi antikūnai prieš patį savo organizmą). Dažniausiai tai būna po persirgtos žarnyno infekcijos (kampilobakteriozės), kvėpavimo takų infelcijos (H. Influenze infekcijos), citomegalo viruso (CMV) infekcijos, persirgus toksoplazmoze. Rečiau pasitaiko dėl Epstein – Barr ir Varricella zoster, AIDS infekcijos, mikoplazmozės.  

Guillain – Barre sindromas linkęs išsivystyti, praėjus 1-2 savaitėms po persirgtos infekcijos. Liga atsiranda staigiai, pasiekia maksimumą per 4 dienas ar 1-2 savaites. Dažniausiai pirmas simptomas – kojų (šlaunų) silpnumas ar paralyžius (nevaldo kojų), rečiau prasideda nuo kojų apatinės dalies. Raumenų silpnumas gali kilti iki tarpšonkaulinių raumenų,atsakingų už kvėpavimo judesius. Tai pavojinga būklė, nes trinka kvėpavimas. Sutrikti gali ir rijimas. Jutimo sutrikimai būna retai. Sindromas taip pat pasireiškia širdies susitraukimų dažnio padidėjimu, kraujospūdžio kitimu, prakaitavimu, sutrikusiu šlapinimusi bei žarnyno veikla.  

Klinikiniai simptomai bei ENMG (elektroneuromiografija) - rodo sulėtėjusį nervinio impulso plitimą nervais, atsakingais už raumenų susitraukimą, gali ir jutimo nervų impulsų sklidimas sulėtėti.  

Plazmaferezė (iš kraujo pašalinami pasigaminę kenksmingi antikūnai). Taip pat skiriami imunoglobulinai. Sutrikus kvėpavimui, rijimui, pacientai stebimi reanimacijos skyriuje. Vėlesniu periodu taikoma reabilitacija.