Barreto stemplė

Barreto stemplė – tai būklė, kurios metu dėl lėtinio pažeidimo apatinėje stemplės dalyje normalias ląsteles pakeičia skrandžio ar žarnų gleivinei būdingos ląstelės. Vyksta ląstelių metaplazija (nenormalus pasikeitimas). Šis sindromas dažniausiai atsiranda dėl nuolatinio stemplės dirginimo skrandžio rūgštimis sergant gastroezofaginio refliukso liga. Barreto stemplė yra laikoma priešvėžine būkle. Ši patologija nustatoma maždaug 2% vyresnio amžiaus žmonių. Vyrams susirgimas pasitaiko kiek dažniau nei moterims.   Ligos priežastis Dažniausiai Barreto stemplė nustatoma žmonėms, ilgą laiką sergantiems gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kurios metu dėl apatinio stemplės sfinkterio patologijos į stemplę nuolat patenka rūgštus skrandžio turinys. Skrandžio rūgštys dirgina stemplės gleivinę. Siekiant apsisaugoti nuo šio pažeidimo, po ilgo laiko vis atsinaujinant stemplės ląstelės pakinta. Tai viena labiausiai tikėtinų patologijos atsiradimo priežasčių, tačiau pasitaiko atvejų, kai Barreto stemplė aptinkama niekada padidėjusio rūgštingumo neturėjusiems žmonėms. Šiuo atveju ligos priežastis kol kas lieka nežinoma.   Rizikos faktoriai Barreto stemplės rizikos faktoriams priskiriama: vyresnis amžius, vyriškoji lytis, baltoji rasė bei ilgai trunkanti gastroezofaginio refliukso liga (daugiau nei 10 metų).  

Barreto stemplė – tai būklė, kuri nesukelia jokių simptomų. Sindromas gali atsirasti sergant gastroezofaginio refliukso liga, todėl pasitaiko šios ligos simptomai (rėmuo, rūgštaus skrandžio turinio atpylimas ir kiti). Neretai patologija nepasireiškia visai jokiais požymiais (kai ligos priežastis nėra GERL).  

Barreto stemplė nustatoma atlikus stemplės endoskopinį tyrimą. Jo metu stemplė apžiūrima iš vidaus, nustatomi įvairūs matomi pakitimai. Taip pat iš įtartinų vietų paimami stemplės audinio gabalėliai histologiniam ištyrimui, kurio metu ir nustatoma patologija.  

Nustačius nedidelio laipsnio pakitimus gydytojas dažniausiai paskiria stebėjimą. Labai svarbu tinkamai gydyti gastroezofaginio refliukso ligą. Jeigu biopsinės medžiagos ištyrimo metu nustatomi dideli ląstelių pokyčiai, labai tikėtina, jog vystysis stemplės vėžys, todėl priemonių imamasi iš karto. Gydymo esmė – pašalinti pakitusias ląsteles. Tai gali būti atliekama endoskopinės procedūros metu, šaldant pakitusią stemplės dalį, naudojant radiodažnuminę abliaciją (karštį) ar net šalinant stemplę.