Gastritas

Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegiminė reakcija į pažeidimą. Ši liga gali būti ūminė (atsiradusi staiga, trunkanti neilgą laiko tarpą) ir lėtinė (skrandžio uždegimas tęsiasi nuo kelerių mėnesių iki kelių metų). Dažniau gastritu serga vyresnio amžiaus žmonės.   Ligos priežastis Skrandžio uždegimą gali sukelti įvairios priežastys: Helicobacter pylori infekcija;Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno), aspirino vartojimas;Gausus alkoholio vartojimas;Tulžies rūgščių patekimas į skrandį (dažniausiai uždegimas atsiranda tik tuo atveju, kai prieš tai buvo atlikta skrandžio operacija);Imuniteto sutrikimas (autoimuninis gastritas, kuomet organizmas dėl paveldėtų sutrikimų „kovoja“ prieš skrandyje esančias ląsteles). Gastritą gali sukelti ir kitos priežastys.  

Skrandžio uždegimas gali pasireikšti šiais klinikiniais simptomais: Graužimo, deginimo pojūčiu ar skausmu viršutinėje pilvo dalyje, po krūtinkauliu („nevirškinimo jausmas“).Pykinimu, vėmimu.Apetito trūkumu. Ūminio gastrito metu simptomai paprastai būna stipresni, jaučiami trumpą laiką. Lėtinio gastrito metu nuolat vargina išvardinti simptomai. Svarbu žinoti, kad gali pasitaikyti ir besimptomis gastritas.  

Diagnozuojant gastritą atsižvelgiama į uždegimą sukėlusią priežastį, uždegimo lokalizaciją (tikslią vietą), endoskopinio skrandžio tyrimo duomenis ir morfologinį ištyrimą (mikroskopuojant skrandžio audinio gabalėlius). Gastritas – tai histologinė diagnozė (ją patvirtinant būtinas mikroskopinis skrandžio gleivinės audinio ištyrimas). Ūminio gastrito metu morfologiniai pokyčiai aptinkami labai retai, kadangi uždegimas paprastai būna aprimęs. Taip pat svarbus H. pylori infekcijos nustatymas.  

Gastrito gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Esant H. pylori infekcijai būtina skirti antibakterinių preaparatų bakterijos pašalinimui. Kai skrandžio uždegimą sukelia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, derėtų nutraukti jų vartojimą. Taip pat būtina keisti gyvenimo įpročius: susireguliuoti mitybą, nebevartoti alkoholio.