Paieškos rezultatai:
Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.
Perkrauti puslapįApendicitas yra kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas, kuriuo dažniausiai susergama 10-30 metų amžiuje. Apendicitas sukelia apatinės pilvo dalies skausmus dešinėje pusėje ir gali progresuoti į peritonitą, kuris kritiniu atveju gali sukelti sepsį, toksinį šoką ar netgi mirtį.
Nors apendicitu vidutiniškai suserga 1 iš 10 žmonių, o kirmėlinės ataugos uždegimo gydymui beveik visuomet prireikia chirurginės operacijos.
Apendicito simptomai:
Nors apendicito simptomai gali priklausyti nuo sergančiojo amžiaus ir apendikso padėties, dažniausiai išskiriami klasikiniai simptomai yra šie:
Taip pat skiriami ir netipiniai apendicito simptomai, tokie kaip viduriavimas, šlapinimo sutrikimai.
Gydymo galimybės
Apendicito gydymas yra atliekamas tik chirurgiškai. Operacijos metu pašalinama kirmėlinė atauga, jei tai yra atliekama per 24 valandas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo, galima išvengti įvairių komplikacijų. Jei į specialistus kreipiamasi iš karto, vos tik pasirodo pirmieji simptomai, pacientas yra stebimas, o tada, jei atsiranda apendicitui tipiški simptomai, skiriama operacija.
Jei uždegimas yra sunkus, papildomai gydomasi antibiotikais, pacientui statoma lašelinė. Jei apendicitas yra lėtinis, jam skiriama planinė operacija. Šiuo metu yra naudojami du apendicito operavimo metodai: atviroji apendektomija ir apendektomija laparoskopu. Jei uždelsiama kreiptis į gydytoją, kirmėlinės ataugos uždegimas ima progresuoti: uždegimo vietoje gali atsirasti pūlinys, apendiksas gali prakiurti, ir t.t.
Kas nutinka pašalinus apendiksą?
Žinoma, bet kokio organo šalinimas skamba net labai bauginančiai, tačiau svarbu žinoti, kad išoperavus apendiksą jums tikrai nieko blogo nenutiks. Po kirmėlinės ataugos pašalinimo pacientai pasveiksta ir grįžta į įprastą kasdienį gyvenimą, tačiau infekcijų rizika gali būti šiek tiek didesnė nei buvo anksčiau.
Manoma, kad kirmėlinės ataugos paskirtis – bakterijų kaupimas. Turbūt kiekvienam mūsų yra žinoma, kad bakterijos būna ne tik blogosios, bet taip pat ir gerosios, tad tuomet, jei jų kiekis organizme tampa pernelyg mažas, rizika susirgti tampa didesnė, o sveikimo procesas trunka ilgiau. Vis dėlto, jei rūpinsitės savo sveikata, tinkamai maitinsitės ir stiprinsite imunitetą, tikėtina, kad jokių pasekmių nė nepajusite.
„Trūkęs apendicitas“ – gajus mitas
Vos suskaudus pilvui dažnai skubamaį ligoninę (ypatingai tuo atveju jeigu pacientas yra vaikas), nes baiminasi, kad apendicitas gali „trūkti“, gali supūliuoti. „Žmonės nelabai žino, kas tai yra trūkęs apendicitas, kada jis gali trūkti“, – pastebi gydytoja ir nuramina tėvus, kad per kelias valandas ar net parą nuo požymių pradžios apendicitas tikrai „netrūks“. Tai yra tiesiog vėlyva apendicito uždegimo stadija, kuomet įvyksta sienelės perforacija.
Pirmomis valandomis sunku apendicitą diagnozuoti net ir gydytojui. Pirmiausia pradeda skaudėti pilvą, ir tik vėliau išryškėja uždegimas, dėl ko pati kirmėlinė atauga (apendiksas) ima rausti, kietėti. Todėl pradžioje nei echoskopu, nei rentgenu, nei kraujo tyrimu nediagnozuojamas ir simptomatika būna labai neapibrėžta.
Po penkių ar net dešimties valandų apendicitas jau lokalizuojasi, kirmėlinė atauga pasidaro uždegiminė, įraudusi. Taip rašoma medicinos vadovėliuose, o gyvenime – labai individualu, priklauso nuo paciento amžiaus ir genetinių organizmo savybių.
Apendicitas ar virškinimo sutrikimai – kaip atskirti?
Apendicitas kartais gali būti sumaišomas su virškinimo sutrikimais – ypač atvejais, kada apendicitas pasireiškia mažiems vaikams. Tiek apendicitas, tiek virškinimo sutrikimai pasireiškia panašiais simptomais, iš kurių pagrindinis – pilvo skausmai. Vis tik ūminio apendicito simptomai būna daug ryškesni, negu įprastų virškinimo sutrikimų.
Apendicitui yra būdingas nuolatinis pilvo skausmas, kuris prasideda maudimu viršutinėje pilvo srityje, aplink bambą ir baigiasi skausmu dešinėje klubo srityje. Skirtingai negu esant virškinimo sutrikimams, apendicitas pasireiškia pastoviu skausmu.
Dažniausiai skausmai esant apendicitui pasireiškia vakare, naktį arba paryčiais, o pykinimas ir vėmimas – jau prasidėjus skausmams. Taip pat apendicitui būdingas karščiavimas, kuris prasideda praėjus 24-48 valandoms nuo uždegimo pradžios. Apendicitą galima atskirti ir iš poreikio gulėti tam tikra poza (ant dešinio šono, spaudžiant kelius prie pilvo).
Kodėl vieni suserga, o kiti niekada nesirgs apendicitu?
Apendicitas yra uždegiminė būklė, kuriai yra įvairių priežasčių. Nepaisant to, kad tikslios priežastys ne visada yra aiškios, yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie apendicito atsiradimo. Šie veiksniai apima genetinius, aplinkos ir kitus sveikatos aspektus.
Genetika: Kai kurie žmonės gali būti genetiškai linkę į apendicito atsiradimą. Jei šeimoje buvo atvejų, tai gali padidinti riziką susirgti šia būkle.
Užsikrėtimas: Apendicitą dažnai sukelia bakterijos, kurios patenka į apendiksą ir sukelia jo uždegimą. Šios bakterijos gali atsirasti dėl skrandžio ar žarnyno infekcijos.
Apendikso suspaudimas: Jei apendiksas yra suspaustas ar užsikimšęs, tai gali sutrikdyti normalią kraujo apytaką ir sukelti uždegimą.
Imuninė sistema: Asmenys su silpna imunine sistema gali būti jautresni bakterijų invazijai, todėl gali didėti apendicito rizika.
Amžius: Apendicitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, bet dažniausiai jis atsiranda tarp 10 ir 30 metų.
Mityba: Naujesni tyrimai siūlo, kad mitybos įpročiai gali turėti įtakos apendicito rizikai. Pavyzdžiui, dieta su mažu skaidulų kiekiu gali prisidėti prie žarnyno problemų, kurios galėtų sukelti apendicito riziką.
Reikia pabrėžti, kad dauguma žmonių, turinčių šiuos veiksnius, niekada nesirgs apendicitu. Tai sudėtinga būklė, kuriai dauguma žmonių neturi specifinių rizikos veiksnių. Svarbu stebėti savo sveikatą, būti dėmesingais į galimus simptomus ir kreiptis į gydytoją, jei kyla įtarimų dėl apendicito.
