Dažniausiai pasitaikančios akių ligos, simptomai ir jų gydymas

Akys yra mūsų svarbiausias jutimo organas, leidžiantis mums matyti ir suvokti aplinką. Nepriekaištingos akys yra gyvybiškai svarbios geram gyvenimo kokybei. Tačiau kartais mūsų akių sveikata gali būti paveikta įvairiomis ligomis. Egzistuoja daugybė akių ligų. Kai kurios iš jų yra įgimtos, kitos – įgytos. Tarp pastarųjų dažniausiai pasitaiko glaukoma, katarakta, trumparegystė ir toliaregystė, astigmatizmas, vyresniame amžiuje – amžinė geltonosios dėmės degeneracija bei ypač šaltuoju metų laikotarpiu pasireiškiantis akių sausumas. 

Dažniausios akių ligos ir jų simptomai:

Akių sausumas
Akių sausumas yra dažna problema, kurią sukelia nepakankamas ašarų gamybos arba blogas ašarų pasiskirstymas. Simptomai gali apimti akių dirginimą, niežėjimą, deginimą ir sumišimą. Šį negalavimą gali lemti tiek išoriniai veiksniai, tiek vidinės organizmo priežastys. Pastarosios gali būti kontraceptinių tablečių vartojimas, slogos, kosulio ar širdies vaistai. Taip pat akių išsausėjimą lemia vyresnis amžius, lėtinės ligos, neseniai atliktos akių operacijos. Išorinės sausų akių priežastys dažniausiai yra šaltis, dargana ir vėjas, o patalpose ir automobiliuose – šildymo prietaisų išsausintas oras.

Kaip gydomas sausų akių sindromas? 
Pajutus pirmuosius akių sausėjimo požymius rekomenduojama susirūpinti nedelsiant ir nelaukti, kol akys pradės raudonuoti kiekvieną dieną. Vitaminai A ir E, omega-3 ir omega-6 riebiosios rūgštys turi priešuždegiminį, akies gleivinės mikro pažeidimus gydantį poveikį, stabdo lėtinių akių ligų progresavimą. Tačiau vien vitaminų tikrai neužteks. Esant sausų akių sindromui tenka vartoti dirbtines ašaras.

Jei sausų akių sindromo simptomai pradeda varginti ir blogina gyvenimo kokybę, reikia pradėti drėkinti akis – lašinti dirbtines ašaras, kurių cheminė sudėtis panaši į žmogaus ašarų.

Dirbtinės ašaros praplauna, sudrėkina, sutepa akis, pakeičia trūkstamus natūralių ašarų elementus. Akys saugomos nuo išdžiūvimo, išorės veiksnių, pranyksta sudirginimas, sausumas ir peršėjimas. Vaistininkai pataria vartoti dirbtines ašaras, savo sudėtyje turinčias hialurono rūgšties. Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius, būtina apie tai įspėti vaistininką, nes ne visas dirbtines ašaras galima lašinti tiesiai ant lęšių.

Konjunktyvitas
Konjunktyvitas, kitaip žinomas kaip akių gleivinės uždegimas, gali būti virusinės ar bakterinės kilmės. Tai sukelia paraudimą, ašarų išsiskyrimą, niežėjimą ir akių gleivinės patinimą. Nors pats konjunktyvitas žmogaus sveikatai nėra pavojingas, šis uždegimas gali peraugti į reumatoidinį artritą, vilkligę, Greivso ligą, Kawasaki ligą, raudonukę ar Krono ligą.

Kaip gydomas konjuktyvitas?

Gydymas priklauso nuo konjunktyvito priežasties. Bakterinis konjunktyvitas gydomas antibiotikų lašais į akis. Akių simptomai, paskyrus gydymą, turėtų ženkliai pagerėti per vieną dvi dienas. Svarbu laikytis gydytojo nurodyto antibiotikų vartojimo režimo, kad infekcija nepasikartotų.
Virusinis konjunktyvitas antibiotikais negydomas. Virusinė infekcija paprastai liaujasi pati. Pirmas 3-5 dienas būklė gali blogėti, bet vėliau palaipsniui infekcija praeina,.
Alerginiam konjunktyvitui gydyti gali būti išrašomi įvairūs akių lašai: antihistamininiai preparatai, hormonai – gliukokortikoidai ir tt. Be to svarbu vengti alergiją sukeliančio veiksnio.

Akių alergijos
Akių alergijos gali pasireikšti peršalus, žiedadulkių ar kitų alergenų poveikiu. Simptomai apima niežėjimą, ašarų išsiskyrimą, paraudimą ir patinimą. Akių alergiją dažniausiai sukelia įvairūs alergenai, patekę į organizmą oro lašeliniu (augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos, pelėsinių grybelių dalelės) arba kontaktiniu (ilgą laiką lašinami akių vaistai, kosmetinės akių priemonės, kontaktiniai lęšiai) būdu.

Kaip gydoma akių alergija?
Gydytojai pataria dar prieš augalų žydėjimo sezoną pasirūpinti akių lašais nuo alerginio konjunktyvito. Pavyzdžiui, „Lecrolyn“. Tai – vieninteliai Lietuvoje akių lašai be konservantų. Juos galima lašinti profilaktiškai, kai dar nežydi augalai ar ketinate poilsiauti gamtoje. Tokiu atveju alergija gali ir nepasireikšti.

„Lecrolyn“ tinka ir tuomet, kai jau pasireiškia pirmieji alergijos simptomai. Šie vaistai pradeda veikti greitai – praėjus maždaug valandai po įlašinimo. Jie yra saugūs, todėl juos galima vartoti ilgą laiką, kol vargina alergija. Be to, šis preparatas netrukdo vairuoti ar dirbti fizinį darbą, nepastebėta, jog jis sukelia pašalinių reakcijų.

Glaukoma
Plačiai žinoma kaip viena sunkiausių lėtinių akių ligų, kurios negydant yra didelė rizika ir tikimybė apakti. Pačios ligos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia žalią arba jūros bangų spalvą, taip yra dėl to, kad laikui bėgant ligonio akys pasidengia žalsva plevele, kuri ir neleidžia regėti. Taip pat dažnai ši liga vadinama „smaragdine katarakta“. Bendrai ši sąvoka apima daugiau 30 skirtingų akių ligų, kurios skiriasi tik anatominiu pobūdžiu (lėtinė ar ūminė forma, uždaroji ar atviroji eiga).

Kaip glaukoma gydoma?
Deja, glaukoma sergama visą gyvenimą.
Gydytojas pirmiausia paskiria akispūdį mažinančius vaistus. Itin svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir lašinti vaistus vienodais laiko tarpais kasdien.  
Jei vartojant vaistus atsirado dusulys, širdies retas plakimas, kartaus skonio jutimas, akių deginimas, niežėjimas, ašarojimas, galvos skausmas, pykinimas ar kiti simptomai – būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Tais atvejais, jei akispūdžio sureguliuoti nepavyksta, atliekamos lazerinės ar chirurginės operacijos. 

Katarakta
Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas dažniausiai yra susijęs su natūraliu žmogaus senėjimu, tačiau dėl tam tikrų rizikos veiksnių atsiradimo, vieniems ši liga gali išsivystyti ankščiau negu kitiems. Ši liga nustatoma kas antram 64-74 metų asmeniui, o virš 75 metų ja serga iki 70% žmonių.

Kaip gydoma katarakta?
Vienintelė išeitis – operacija.

Svarbu žinoti tai, kad kataraktos vystymosi neįmanoma sustabdyti, o kol kas vienintelis galimas gydymas – operacija. „Dar nesukurtas vaistas, kuris galėtų išgydyti kataraktą. Ligai įveikti gelbsti vienintelis metodas – kataraktos chirurgija. Tai – dažniausia akių operacija. Per metus pasaulyje atliekama apie dešimt milijonų kataraktos operacijų, Lietuvoje apie 14-16 tūkstančių, nors statistiškai pagal gyventojų skaičių turėtume daryti apie dvidešimt tūkstančių kataraktos operacijų per metus

Diabetinė retinopatija
Diabetinė retinopatija yra cukrinio diabeto komplikacija, pažeidžianti akis. Šią ligą sukelia diabeto nulemtas tinklainės kraujagyslių pažeidimas. Ligos pradžioje diabetinė retinopatija gali nesukelti jokių simptomų arba tik nedidelius regėjimo su­trikimus, tačiau, ligai progresuojant, gali išsivystyti aklumas. Ši komplikacija gali išsivystyti tiek 1 tipo, tiek 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Kuo ilgesnė diabeto trukmė ir kuo prastesnė gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė, tuo didesnė diabetinės retinopatijos rizika.

Kaip gydoma diabetinė retinopatija?

Dabartiniai diabetinės retinopatijos gydymo metodai:

• Gera glikemijos kontrolė.
• Gera arterinio kraujospūdžio kontrolė.
• Laiku atlikta tinklainės lazerinė koaguliacija. Tačiau yra
  svarbu suvokti, jog lazerinis gydymas gali tik išsaugoti jūsų turimą regėjimą,
  o ne jį pagerinti. Židininė fotokoaguliacija atliekama esant kliniškai
  reikšmingai makulopatijai, panretinalinė (visos tinklainės) fotokoaguliacija
  taikoma esant išplitusiems pokyčiams tinklainėje – lazerio spindulys veikia pakenktas
  tinklainės vietas, sustabdomas naujadarių kraujagyslių augimas bei apsisaugoma
  nuo tolesnio regos blogėjimo.
• Vitreoretinalinė chirurgija – tai jau chirurginė
  intervencija į akį. Jos metu pašalinamas pakitęs stiklakūnis bei susidarę
  fibrozinio audinio plėvės, atliekama tinklainės fotokoaguliacija operacijos
  metu.

Trumparegystė (miopija)
Trumparegystė yra būklė, kurioje asmuo gali aiškiai matyti artimiausius objektus, tačiau sunkumų kyla stebint tolimus objektus. Šiai problemai būdingas akių ašarų raida arba akies linzos forma, dėl kurios vaizdas susitelkia prieš akies linzą. Trumparegystės simptomai apima miglotą tolimo objekto regimą, nuovargį stebint tolimus objektus ir galvos skausmus. Dažnai ji koreguojama akiniais lęšiais arba kontaktiniais lęšiais.

Toliaregystė (hipermetropija)
Toliaregystė yra priešinga trumparegystei. Asmuo gali aiškiai matyti tolimus objektus, bet turi sunkumų su artimaisiais objektais. Toliaregystė dažnai susijusi su per plona akies linza arba trumpu akių ilgiu. Simptomai apima akių nuovargį, galvos skausmus ir sunkumus skaityti. Tai gali būti koreguojama akiniais lęšiais arba kontaktiniais lęšiais.

Astigmatizmas
Astigmatizmas yra akių būklė, kurioje akies priekinė paviršiaus dalis yra netaisyklingo formos, o ne tiesiogiai šviesos lūžis. Tai sukelia neaiškų ir iškraipytą vaizdą. Simptomai apima miglotą matymą, iškraipytus kontūrus ir akių nuovargį. Astigmatizmas gali būti koreguojamas specialiais lęšiais arba chirurginiais procedūromis.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGE)
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija yra rimta akių liga, kuri dažniausiai veikia vyresnius žmones. Ji sukelia palaipsnį centrinių akių tinklainės sunaikinimą, kuris gali lemti regos praradimą. Simptomai apima iškraipytą arba sumažėjusį centrinių objektų regimą, kuris yra svarbus skaitymo ir atpažinimo procesuose. AGE neturi jokių fizinio diskomforto simptomų, todėl svarbu reguliariai tikrinti akių sveikatą ir ieškoti ankstyvosios diagnozės.

Gydymas tik pristabdo progresą

Skiriami du amžinės geltonosios dėmės degeneracijos tipai – sausoji, arba atrofinė, ir šlapioji, arba eksudacinė. Sausoji forma sudaro apie 80 procentų visų ligos atvejų. Nors iš pradžių atsiranda nežymių pokyčių tinklainėje, vėliau vystosi geltonosios dėmės atrofija, lemianti negrįžtamą regėjimo pablogėjimą. Šiai ligos formai mokslininkai skiria ypač daug dėmesio, tačiau kol kas efektyvių gydymo metodų, galinčių pristabdyti ją, nėra.

Esant eksudacinei, šlapiajai, geltonosios dėmės degeneracijai, kai geltonojoje dėmėje po tinklaine susiformuoja naujadarinė kraujagyslių membrana, taikomas gydymas vaistais, kurie suleidžiami į stiklakūnį ir slopina šių patologinių kraujagyslių vystymąsi bei progresavimą. Be to, taikoma ir fotodinaminė terapija. Deja, šie gydymo metodai ligą tik pristabdo ir kol kas nėra jokių priemonių, kurie visiškai išgydytų amžinę geltonosios dėmės degeneraciją.

Blefaritas (vokų uždegimas)
Blefaritas tai voko krašto uždegimas. Dažniausiai atsiranda blakstienų augimo vietoje, kai blogai funkcionuoja šalia plaukelio esančio mažytės riebalų liaukos. Blefaritą gali sukelti daugybė įvairių priežasčių. Dažniausiai tai lėtinis ir sunkiai gydymui pasiduodantis susirgimas, tačiau nepaisant nepatrauklaus vaizdo ir sukeliamo diskomforto, ilgalaikio poveikio regėjimui neturi. 
Kaip gydomas vokų uždegimas?

Blefaritas (vokų uždegimas) yra diagnozuojamas atlikus išsamų akių tyrimą.

Gydymas priklauso nuo blefarito tipo ir simptomų. Liga yra lėtinė ir sunkiai išgydoma visiškai.

Simptomų suvaldymui gali padėti:

• kompresai
• tinkama vokų higiena
• esant sudėtingesniems atvejams gali prireikti antibiotikų (lašais ar tabletėmis).

Svarbu prisiminti, kad net jei turite tik keletą simptomų, tai gali būti pradinė akių ligos stadija. Todėl svarbu kreiptis į specialistą, jei pastebite bet kokius akių problemas. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas gali sumažinti rimtų komplikacijų riziką.

Be to, reguliarūs akių patikrinimai pas gydytoją ar optometristą yra svarbūs, net jei neturite jokių simptomų. Tai padės užtikrinti gerą akių sveikatą ir laiku nustatyti galimas problemas. Gera rega yra brangus turtas, kurį verta saugoti.