Paieškos rezultatai:
Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.
Perkrauti puslapįPrasideda vėsesni ir šaltesni orai. Daugumoje Lietuvos miestų jau įjungiamas šildymas namuose. Šiais laikais daug diskutuojama apie elektros energijos taupymą: šildymo sistemas naudojame visi, tačiau jos kaina nėra stabili. Elektrą taupančios lemputės, efektyvūs katilai, izoliacija, fasadų apšildymas tapo norma privačių namų sektoriuje, saulės baterijos ir t.t.
Kiekvienais metais Europoje didelis oro užterštumas sukelia 310 tūkstančių ankstyvų žmonių mirčių. Europos Komisijos atlikti paskaičiavimai parodė, kad Europos Sąjungos šalyse oro tarša sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai devyniais mėnesiais. Ataskaitoje teigiama, kad blogiausia situacija su „prarasta“ gyvenimo trukme yra Belgijoje, kur vidutiniškai prarandama 13,6 mėn. bei Nyderlanduose – 12,7 mėn. Suomiai kenčia mažiausiai – jie vidutiniškai netenka tik 3,1 mėn., o airiai – 3,9 mėn.
Energijos taupymo technologijas reikia vertinti ir naudoti protingai. Šiluma, tai dar ne viskas ko reikia žmogaus sveikai gyvensenai. Žmogaus organizmas – sudėtingas biologinis mechanizmas. Norint pasiekti pilną komfortą būtina gyventi netik šiltoje, tačiau ir švarioje aplinkoje.
Patalpų vėdinimas būtinas. Kas turi įtakos patalpų mikroklimatui?
Kokį patalpų vėdinimo būdą rinktis jums, pagal jūsų norus bei finansine galimybes. Svarbiausia, atminkite, kad žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį šviežio oro. Mes apie 90% laiko praleidžiame uždarose patalpose, kuriose oro užterštumas gali būti iki 100 kartų didesnis nei lauke.
Patalpoje mikroklimatą teršia:
Manoma, kad apie 75 proc. patalpose esančių dulkių sudaro būtent negyvos odos ląstelės, kuriomis minta dulkių erkutės, ypač pavojingos alergiškiems žmonėms.
Kodėl šviežias oras toks svarbus?
Oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą. Cheminė, fizinė ir biologinė aplinkos oro tarša skatina vaikų sergamumą kvėpavimo organų, kraujotakos ligomis ir veikia besivystančią imuninę sistemą – prarandamas atsparumas ligoms.
Labai svarbu vėdinti patalpas ir namų aplinkoje, ir ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigų patalpose. Todėl tiek tėvai, tiek ugdymo įstaigų darbuotojai turi pasirūpinti gryno oro užtikrinimu patalpose ir patalpas efektyviai vėdinti bent kelis kartus per dieną.
Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti iki 0,05–0,1 m/s – tik tokiu atveju oras jose keisis ir galėsime kvėpuoti švaresniu nei iškvėptas oru. Didesnė oro apytaka turi būti virtuvėje, vonioje ir tualete.
Jei patalpa nevėdinama, įkvėptas deguonis virsta anglies dvideginiu, nuo kurio pertekliaus pradeda skaudėti galvą, sumažėja darbingumas ir t. t. Kad anglies dvideginio koncentracija patalpose liktų normali, per valandą vienam žmogui reikia 50 m³ oro.
Kiek kartų per valandą oras turi keistis patalpose, priklauso ne tik nuo patalpos tūrio, bet ir nuo joje esančių žmonių skaičiaus. Teigiama, kad gyvenamosiose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip tris kartus per valandą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerai vėdinamose patalpose dirbantys žmonės serga dvigubai mažiau nei tie, kurių patalpos nevėdinamos tinkamai.
Nuo gaivaus oro ne tik geriau jaučiamės, bet būname aktyvesni ir darbingesni. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, dulkių ir virusų.
Verta žinoti. Oro judėjimas ypač svarbus butuose su plastikiniais langais. Kad oras juose judėtų, turi būti įrengta puiki vėdinimo sistema arba dažnai pravertos orlaidės.
Natūralus, mechaninis ar energija taupantis sprendimas?
Natūralus vėdinimas
Natūralus vėdinimas vyksta be mechaninių prietaisų naudojimo, pvz. ventiliatorių. Jį įtakoja tokie faktoriai, kaip: temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus patalpų oro, dėl skirtinguose aukščiuose susidariusio slėgio skirtumo bei vėjo spaudimo. Natūralaus vėdinimo pavyzdys, mums žinomos įrengtos ventiliacinės angos daugiabučiuose ar privačiuose namuose. Jos dažniausiai įrengiamos virtuvės bei vonios zonose ir dengiamos grotelėmis. Tačiau gyvenamosiose patalpose natūralaus vėdinimo kanalų stinga, todėl vėdinimas atliekamas atidarius langų ar durų ertmes.
Specialiai natūralus vėdinimas įrenginėjamas retai, dažniausiai padidinto oro užterštumo zonose, tokiose kaip garažai, katilinės, rūsiai. Tam yra keletas priežasčių. Pagrindinė – mažas efektyvumas bei nekontroliuojamas šviežio oro srauto padavimas, kurį sunku sušildyti bei išvalyti. Be ištraukiamųjų angų natūralus vėdinimas lengviau kontroliuojamas. Jis atliekamas atidarius langus bei duris, palikus praviras orlaides, o viską uždarius tarsi lieka „laukimo“ rėžime. Per plyšius ir nesandarumus vyksta nuolatinė mini ventiliacija.
Patalpose su plastikiniais langais bei hermetiškomis durimis natūralios ventiliacijos dažniausiai nepakanka. Priežastis paprasta – siekdami didelio sandarumo, dėl galimų šilumos nuostolių, mes patys užkertame kelią patekti šviežio oro srautui į namus. Taip pat viena iš priežasčių – labai retai plastikiniuose languose įrengiamos orlaidės. Atidaryti langus vengiame ir dėl ant palangių laikomų gėlių, kurios nušąla, skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių.
Mechaninis vėdinimas
Dažnai problemą bandoma išspręsti mechaninių oro ištraukimo ventiliatorių pagalba. Jie įrengiami vonios kambariuose, virtuvėse, tačiau labai retais jais esame patenkinti. Jie skleidžia didelį triukšmą ir neduoda pageidaujamo efekto. Galingas ventiliatorius yra pajėgus ištraukti užterštą orą tik tuomet, kai yra užtikrinamas naujo – šviežio oro padavimas į namus. Sandariuose namuose, dažniausiai tai nėra užtikrinama, todėl mechaniniai ventiliatoriai negali tinkamai funkcionuoti.
Energiją taupantis sprendimas
Šiuolaikiniuose energiją taupančiuose namuose apie 2/3 šilumos nuostolių patiriama per ištraukiamąją ventiliaciją. Paprastai tariant su užteršto oro srautu pašaliname ir šilumą.
Viena pažangiausių šiuo metu naudojamų technologijų – rekuperatoriaus įrenginys kurio pagalba iš patalpos šalinamo oro šilumą rekuperatoriuje esantis šilumokaitis perduoda atgal į vidų. Šio įrenginio kaina didelė, tačiau laikui einant atsiperka, o patalpas aprūpina šviežiu filtruotu oru, bei sumažina šildymo išlaidas.
Grynas oras patalpoje - geros savijautos pagrindas
Patalpos oro kokybė pirmiausia priklauso nuo esamos vėdinimo sistemos. Visai neseniai vis dar nepakankamai buvo vertinama gero, kokybiško vėdinimo nauda – buvo tenkintasi tik minimalių reikalavimų įvykdymu, o patalpų orui neskiriama pakankamai dėmesio, o tuo pačiu ir lėšų įsigyti geros kokybės rekuperatorius.
Daugeliui atrodo, kad norint tinkamai išvėdinti namus užtenka kurį laiką palaikyti atvirą langą. Toks namų vėdinimas – gana efektyvus, tačiau trumpalaikis. Be to, jis taip pat yra ekonomiškai nenaudingas, ypatingai – žiemą, kai labiausiai norisi sutaupyti šilumos. Padėti tą padaryti gali speciali rekuperacinė sistema, arba tiesiog rekuperatorius.
Rekuperatoriaus užduotis – pašalinti iškvėpuotą orą su visais jame susikaupusiais teršalais iš patalpos ir pakeisti jį grynu, filtruotu oru, atgaunant dalį šalinamo oro šilumos.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad geras vėdinimas brangiai kainuoja. Iš tiesų geras rekuperatorius suteikia galimybę atgauti dalį šalinamo oro šilumos (rekuperacija) ir reguliuoti oro apykaitą, atsižvelgiant į realius poreikius, – visa tai gali net sumažinti išlaidas elektrai ar šildymui. Tačiau svarbiausias vėdinimo privalumas – tai gero, kokybiško patalpų mikroklimato užtikrinimas: švarus (išvalytas) šviežias oras, pastovi oro temperatūra ir drėgmė patalpose ištisus metus.
Deja, siekiant taupyti, dažnai pamirštama, kad neišspręstos tinkamo patalpų vėdinimo problemos gali ne tik pakenkti patalpų orui, bet ir yra taupymas savo sveikatos sąskaita. Juk dar prieš penkias dešimtis metų alergija nebuvo taip paplitusi, o šiandien sunku surasti žmogų, kuris pats arba jo artimas žmogus nesirgtų alergija.
Pinigai, išleisti kokybiškos vėdinimo sistemos įsigijimui ir įdiegimui, – tai visų pirma investicija į žmonių sveikatą ir darbingą savijautą.
