Mokslininkai išsiaiškino, kokio amžiaus žmonės yra laimingiausi

Kokiame amžiuje žmonės yra laimingiausi? Ar kai jūs esate 20-ies, 30-ies, 40-ies, ar vėlesniame amžiuje? Mokslininkai paskelbė tyrimus, kurie pagaliau parodė, kokio amžiaus esame laimingiausi.

Išsamioje metaanalitinėje apžvalgoje, paskelbtoje žurnale "Psychological Bulletin", tyrėjų grupė iš Vokietijos Kelno sporto universiteto, Ruro universiteto Bochume, Johaneso Gutenbergo universiteto Maince ir Berno bei Bazelio universitetų Šveicarijoje pateikė įžvalgų apie laimę.

Remdamiesi 443 longitudinių tyrimų imtimis, kuriose iš viso dalyvavo 460 902 žmonės, mokslininkai analizavo subjektyvios gerovės dėsningumus per visą tyrimo laikotarpį.

Pasak mokslininkų, pasitenkinimas gyvenimu mažėjo nuo devynerių iki šešiolikos metų amžiaus, po to šiek tiek didėjo iki 70 metų amžiaus ir mažėjo iki 96 metų amžiaus. Neigiamos emocinės būsenos šiek tiek kito nuo 9 iki 22 metų, paskui iki 60 metų mažėjo, o vėliau vėl didėjo.

Būti vaiku yra sunku...

Kita vertus, teigiamos emocinės būsenos nuo devynerių iki 94 metų nuolat mažėjo. Mokslininkai nustatė, kad teigiamų ir neigiamų emocinių būsenų mediana kito labiau nei pasitenkinimo gyvenimu.

Tyrėjų komanda teigia, kad tyrimas apskritai parodė palankią tendenciją plačiame gyvenimo spektre, jei atsižvelgsime į pasitenkinimą gyvenimu ir neigiamas emocines būsenas.

Nedidelį pasitenkinimo gyvenimu sumažėjimą nuo devynerių iki šešiolikos metų tyrėjai, be kita ko, aiškina kūno ir socialinio gyvenimo pokyčiais brendimo laikotarpiu. Trumpai tariant, būti vaiku yra sunku.

Laimingiausi – iki 9 metų ir nuo 22 - 60 metų žmonės

Nuo jaunystės pasitenkinimas vėl didėja. Nuo kūdikystės iki vėlyvosios pilnametystės laimės jausmai mažėja. Vėlyvoje suaugusiųjų kartoje visi subjektyvios gerovės aspektai turėjo tendenciją blogėti, o ne gerėti.

Mokslininkai teigia, kad tai gali būti susiję su tuo, kad fizinės funkcijos prastėja, sveikata dažnai pablogėja, o gerokai vyresnio amžiaus suaugusiųjų socialiniai ryšiai sumažėja - ne tik dėl to, kad jų draugai miršta.

Remiantis tyrimo išvadomis, labai svarbu atsižvelgti į subjektyvią gerovę ir ją palaikyti visą gyvenimą. Jų išvados gali suteikti praktinę kryptį kuriant intervencines programas, ypač tas, kuriomis siekiama išsaugoti ar pagerinti emocinę gerovę vėlesniame amžiuje.