Paieškos rezultatai:
Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.
Perkrauti puslapįPlacebo efektas yra neįprasta, bet įdomi mokslinė reiškinio, kuris pastaraisiais dešimtmečiais tapo intensyviai ištirtas medicinos srityje. Dažnai suprantamas kaip "įtikėjimo galią", placebo efektas rodo, kad žmogaus įsitikinimai ir tikėjimas gali turėti realų poveikį jo sveikatai, net jei naudojami neveiksmingi preparatai. Depresiją palengvinančios cukrinės tabletės, odą atšaldantys spalvoti kremai ir skausmą malšinančios fiziologinio tirpalo injekcijos. Placebo efektas yra galingas gydytojas, bet kaip jis veikia? Skauda galvą, kamuoja nuovargis, nerimas, o gal trokštate pasiekti geresnių sporto rezultatų? Laimei, kiekvienai problemai spręsti sukurta po piliulę. Praryjate reikiamą ir pasaulis tampa gražesnis. O jei staiga sužinotumėte, kad vaistas, kuris jums ką tik padėjo, tebuvo paprasčiausias cukraus gabalėlis?
Kas yra placebo efektas?
Placebo efektas atsiranda, kai žmogus patiria teigiamą sveikatos pokytį po to, kai vartoja veiksmo, tačiau neaktyvų vaistą. Tai gali būti neveikiantis preparatas, cukrus ar net fizinė intervencija, kuri iš esmės neturi jokio tiesioginio gydymo efekto. Tačiau, nepaisant to, pacientai gali patirti sumažėjusį skausmą, gerėjančią nuotaiką ar net pagerėjusį bendrą savijautą.
Tikėjimas malšina skausmą
Pirmasis neurobiologinis įrodymas, kaip veikia placebo efektas, buvo atrastas 20 a. 8 dešimtmetyje. Medicininiame žurnale „Lancet“ 1978 m. paskelbtas žymus tyrimas, analizuojantis, kas nutinka žmonėms, kurie po danties pašalinimo gaudavo placebinių nuskausminamųjų. Siekiant išsiaiškinti, kaip placebas veikia, pusei tiriamųjų taip pat duotas naloksonu vadinamas vaistas, kuris blokuoja natūralių kūno nuskausminamųjų (endorfinų) veikimą. Šio tyrimo metu paaiškėjo, jog naloksonas pacientams, tikėjusiems placebo veiksmingumu, sustabdė jo veikimą. Tai leidžia daryti išvadą, jog žmogui tikintis, kad tabletė numalšins skausmą, smegenys pagamina natūralių nuskausminamųjų, kurie ir atlieka šį darbą.
Šiuolaikiniai tyrimai pademonstravo, jog šis efektas prasideda priešakinėje kaktinėje galvos smegenų žievės dalyje, kuri yra atsakinga už sudėtingą elgesį ir planavimą. Mums tikintis, jog pasijusime geriau, šis regionas padidina nervinių takų, besitiesiančių iki nugaros smegenų, aktyvumą. Magnetinio rezonanso tomografija atskleidė, jog placebo efektas susilpnina kraujotaką tose nugaros smegenų dalyse, kurios praleidžia skausmo signalus. Endorfinai, kurie išsiskyrė suvartojus placebą, padeda sulaikyti skausmo signalus ir neleidžia jiems pasiekti smegenų.
Taip pat pastebėta, jog placebo efektas yra mažiau veiksmingas Alzheimerio ligos pacientams, kurių priešakinės kaktinės smegenų žievės nervinės ląstelės neretai būna pažeistos. Be to, placebo efektą galima užblokuoti greta skalpo panaudojus magnetus, kurie sutrikdo nervinių signalų perdavimą smegenų priešakinėje dalyje.
Nerimas taip pat gali blokuoti placebo sukeliamą palengvėjimą. Tyrimais nustatyta, jog paciento juntamą skausmą gali pasunkinti vien pasakymas, jog jis pablogės. Gali nutikti net taip, jog skausmingais tampa net švelnūs prisilietimai – šis reiškinys yra vadinamas alodinija. Informacijos apie ligas ir pašalinius vaistų poveikius ieškojimas ir skaitymas taip pat gali formuoti lūkesčius, paveikti smegenis ir, tuo pačiu, rezultatus.
Antrąją placebo veikimo sistemos dalį sudaro cheminis pasiuntinys, vadinamas cholecistokininu (CCK), kuris išsiskiria mums nerimaujant. Užblokavus jo veikimą su vaistu progliumidu, pastebėtas placebo efekto sustiprėjimas. Panašų poveikį turėjo ir raminamasis vaistas diazepamas.
Kaip placebo efektas veikia mūsų organizmą?
Placebo efektas yra glaudžiai susijęs su mūsų smegenų gebėjimu kontroliuoti kūno funkcijas. Tyrimai rodo, kad tikėjimas, jog vaistas veiks, gali išlaisvinti endogenines medžiagas, tokias kaip endorfinai ir dopaminas, kurios sukelia teigiamą reakciją organizme. Tai gali lemti skausmo sumažėjimą, pagerėjusią imuninę sistemą ir kitus sveikatos pokyčius.
Placebo efekto taikymas klinikinėje praktikoje
Medicinoje yra paplitusi praktika naujų vaistų veiksmingumą tikrinti naudojant placebą, tai yra netikrus vaistus.
Tyrimai atliekami suskirsčius dalyvius į dvi grupes.
Vieniems duodama išmėginti naujojo vaisto, kitiems – kontrolinei grupei – placebas.
Kartais eksperimentas parodo, kad naujasis vaistas nebuvo efektyvus kokiam nors negalavimui gydyti, kitais atvejais – jo veiksmingumas pagrindžiamas, tačiau retkarčiais pasitaiko paradoksų. Paaiškėja, kad placebą vartoję pacientai pasijunta geriau negu bandomąjį cheminį vaistą gėrę eksperimento dalyviai.
Nuo ko tai priklauso? Tai, kad medicinoje placebas tapo priemone naujiems medikamentams patikrinti, reikėtų padėkoti daktarui, šio fenomeno tyrinėtojui H. K. Beecheriui. Antrojo pasaulinio karo metais jis dirbo karo lauke, sąlygos buvo prastos, gydytojas turėjo mažai morfino. Kai vaistas baigdavosi, suleisdavo fiziologinio tirpalo.
Didelei mediko nuostabai, net 40 procentų karių teigė iš tikrųjų pasijutę geriau. Negana to, daugiau nei pusė stipriai sužeistų vyrų sugebėdavo atsisakyti morfino, nes skausmą galėjo ištverti. Gydytojas iškėlė prielaidą, kad mūšio lauke atsidūrusių karių lūkesčiai visai kitokie nei gyvenančių taikos sąlygomis žmonių. Taigi patiriamo skausmo stiprumas labai priklauso nuo konteksto, nuo to, ko mes tikimės iš aplinkybių.
Keli faktai apie placebo efektą
Tirdami šį reiškinį mokslininkai pastebėjo, kad vienos netikros gydomosios priemonės buvo veiksmingesnės už kitas. Kokios jos?
Kas yra nocebo?
Tai placebo efekto priešingybė. Žmogus suserga, nes mano, kad susirgs. Jaučia skausmą, nes tikisi jį pajusti. Nocebo efektą gali išprovokuoti draugų ar kolegų komentarai apie prastą jūsų išvaizdą, gydytojo netikusi pastaba. Asmuo, nuolat girdintis, kad atrodo suvargęs, išsekęs, gali rimtai susirgti. Turbūt todėl medikai vengia sunkiam ligoniui girdint kalbėti apie jo diagnozę ir mažą tikimybę pasveikti. Verčiau vedasi artimuosius į koridorių, net jei žmogus palatoje guli be sąmonės. Būkite budrūs, nepasiduokite nocebo.
Išvados
Placebo efektas yra kompleksiškas reiškinys, kurį vis dar reikia geriau suprasti. Nors jis negali pakeisti veiksmingų medicininių gydymo būdų, jis gali turėti teigiamą poveikį pacientų sveikatai ir gerovės jausmui. Supratimas apie placebo efektą gali padėti tobulinti gydymo strategijas ir geriau pasitelkti žmogaus organizmo natūralius gydymo mechanizmus.
