Širdies sveikata: Mišrus riešutų vartojimo poveikis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams teikia vilčių

Antsvoris ir nutukimas siejami su aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) išsivystymu. Tačiau keletas tyrimų parodė, kad tam tikrų rūšių riešutų vartojimas mažina riziką susirgti ŠKL.

Neseniai atliktame mitybos, metabolizmo ir širdies bei kraujagyslių ligų tyrime buvo nagrinėjamas kasdienio mišrių riešutų vartojimo poveikis mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C), lipoproteino(a) [Lp(a)] ir uždegimo žymenų kiekiui asmenims, turintiems antsvorio arba nutukusiems.

Aterosklerozės apžvalga

Aterosklerozė - tai širdies ir kraujagyslių ligų rūšis, kai arterijų sienelėse susidaro riebalinės plokštelės. Cholesterolis nusėda pažeistame endotelyje per cirkuliuojančias apolipoproteino B (ApoB) turinčias lipoproteinų daleles, tokias kaip labai MTL-C (VLDL-C), MTL-C arba Lp(a).

Nusėdęs cholesterolis oksiduojasi, dėl to endotelis pradeda uždegiminį atsaką, pasireiškiantį monocitų infiltracija, putliųjų ląstelių formavimusi, plokštelių vystymusi ir arterijų užsikimšimu, dėl kurio sumažėja kraujo tekėjimas į pagrindinius organus. Ankstesni tyrimai parodė, kad padidėjęs MTL-C ir Lp(a) kiekis didina riziką susirgti ŠKL, įskaitant aterosklerozės progresavimą, o sumažėjęs MTL-C kiekis mažina Lp(a) kiekį.

Riešutų nauda sveikatai

Dėl nesveikos mitybos įpročių MTL-C paprastai didėja, todėl veiksmingi mitybos pokyčiai galėtų padėti išvengti ŠKL. Pavyzdžiui, įrodyta, kad riešutų vartojimas mažina tam tikrus su kraujotakos sistemos ligomis susijusius rizikos veiksnius.

Riešutuose yra nesočiųjų riebalų, antioksidantų, fitocheminių medžiagų ir tirpių skaidulų, kurios teigiamai veikia kraujo lipidus ir lipoproteinus. Įrodyta, kad migdolai, graikiniai, makadamijos, pistacijos ir braziliški riešutai gerokai sumažina bendrojo cholesterolio (TC) ir MTL-C kiekį ir padidina DTL-C kiekį. Taip pat nustatyta, kad pacientams, sergantiems hiperlipidemija ir vartojantiems 73 g migdolų per dieną, sumažėjo Lp(a) kiekis.

Apie tyrimą

Šiame atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime (RCT) buvo vertinamas mišrių riešutų vartojimo poveikis lipidų profiliui, Lp(a) ir uždegimui. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad mityba, papildyta 42,5 g mišrių riešutų per dieną, sumažins MTL-C, Lp(a) ir uždegimo žymenų kiekį nutukusiems ir antsvorio turintiems asmenims.

Buvo įdarbinti nutukę arba turintys antsvorio vyrai ir moterys. Visi tyrimo dalyviai buvo 20-55 metų amžiaus, ne nėščios, nerūkančios ir nevartojančios maisto papildų. Be to, nė vienas iš dalyvių neturėjo metabolinių sutrikimų ar lėtinio uždegimo ir nebuvo alergiškas riešutams.

Dvidešimt devyniems dalyviams atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirta šešiolika savaičių vartoti nesūdytus priešpiečius (kontrolė) arba intervencinį riešutų mišinį. Kiekvienas tyrimo dalyvis tris kartus apsilankė laboratorijoje, t. y. nevalgius (pradinis lygis), aštuntą ir šešioliktą savaitę.

Intervencinėms grupėms priskirti dalyviai gavo 42,5 g per dieną mišrių riešutų, kuriuos sudarė anakardžiai, migdolai, makadamijos riešutai, braziliški riešutai, pekano riešutai (25,5 g), pistacijos (5 g), graikiniai riešutai (5 g) ir žemės riešutai (7 g). Kiekvieno asmens buvo paprašyta kasdien suvalgyti po vieną porciją riešutų mišinio ir toliau laikytis įprastos mitybos bei fizinio aktyvumo.

Tyrimo rezultatai

Mišrių riešutų papildų vartojimas reikšmingai sumažino tam tikrus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, įskaitant kūno riebalų procentą, gliukozę, diastolinį kraujospūdį ir adiponektiną, antsvorio turintiems ir nutukusiems suaugusiesiems. Be to, mišrių riešutų grupėje pastebėta 8-oksodG ir C reaktyvaus baltymo (CRP) mažėjimo tendencija, taip pat nereikšminga bendro antioksidacinio pajėgumo (TAC) didėjimo tendencija.

Mišrių riešutų vartojimas neturėjo įtakos Lp(a), insulinui, plazmos lipidams, HMGB1 ir kepenų funkcijos fermentams. Ši išvada atitiko ankstesnių tyrimų rezultatus, atskleidžiančius, kad padidinus graikinių riešutų ar augalinių aliejų vartojimą ir sumažinus sočiųjų riebalų vartojimą, po šešių savaičių Lp(a) reikšmingai nepakito. Tačiau daugelis tyrimų prieštaravo šiems rezultatams, todėl tai rodo, kad Lp(a) kiekį galima keisti taikant mitybos intervencijas.

Šiuos prieštaringus rezultatus galėjo lemti skirtingi Lp(a) matavimo protokolai. Be to, kadangi cirkuliuojantis Lp(a) kiekis gali būti nulemtas genetiškai, prieštaravimams įtakos galėjo turėti ir genetiniai veiksniai.

Norint geriau suprasti pagrindinius mechanizmus, darančius įtaką Lp(a) koncentracijai, reikia atlikti genetinį profiliavimą. Be to, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų išaiškintos konkrečios mitybos intervencijos, įskaitant makroelementų ir riebalų rūgščių sudėtį, galinčios sumažinti Lp(a) koncentraciją.

Riešutų mišinio grupėje sumažėjo kūno riebalų kiekis, o prekečių grupėje kūno svoris padidėjo. Tai gali būti susiję su riešutų vartojimo gebėjimu didinti riebalų oksidaciją, o tai gali padėti sumažinti kūno riebalų kaupimąsi laikui bėgant. Nustatyta, kad vartojant riešutus sumažėja riebalingumas, o tai gali būti susiję su mažesniu riešutų biologiniu prieinamumu ir mažesniu apykaitos energijos kiekiu.

Išvados

Riešutų biologiškai aktyvūs komponentai, tokie kaip antioksidantai, maistinės skaidulos, magnis, L-argininas ir vitaminai, atlieka svarbų vaidmenį mažinant oksidacinį stresą, uždegimą ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, riešutų vartojimas gerina dislipidemijos ir nutukimo būklę, o tai mažina riziką susirgti ŠKL.

Ankstesni tyrimai parodė, kad riešutų vartojimas mažina kūno riebalų kiekį ir didina liesą kūno masę. Sumažėjus svoriui, pagerėja asmens gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, o tai sumažina aterosklerozės ir ŠKL riziką.

Šis tyrimas pateikė naujų įžvalgų, kaip ilgalaikis mišrių riešutų vartojimas gali paveikti antsvorio turinčius ir nutukusius suaugusiuosius.

Šaltiniai:

Nora, C. L., Zhang, L., Castro, R. J., et al. (2023) Effects of Mixed Nut Consumption on LDL Cholesterol, Lipoprotein(a), and Other Cardiometabolic Risk Factors in Overweight and Obese Adults. Nutrition, Metabolism and Cardiovascular Diseases. doi:10.1016/j.numecd.2023.05.013