Paieškos rezultatai:
Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.
Perkrauti puslapįIlgi skrydžiai gali būti nuostabi patirtis, leidžianti greitai pasiekti tolimus pasaulio kampelius. Tačiau kartu su tokiu malonumu, ilgalaikiai skrydžiai gali turėti neigiamų poveikių mūsų organizmui. Dažnai šie nepatogumai vadinami "skrydžių sindromu".
Pilotai ir skrydžių palydovai privalo žinoti daugybę taisyklių, visada išlikti malonūs ir rūpintis keleivių patogumu. Žinoma, per šimtus ir tūkstančius skrydžio valandų įgulos nariai išmoko tinkamai pasirūpinti savimi, kad kuo ilgiau išliktų energingi, žvalūs ir sveiki.
Kas yra skrydžių sindromas?
Skrydžių sindromas, žinomas taip pat kaip "skrydžių nuovargis", yra sąlyga, kuriai būdingi įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai, patiriami ilgalaikio skrydžio metu arba po jo. Ši būklė dažniausiai pasireiškia, kai žmonės skrenda per laiko juostas, o skirtingos laiko zonos ir ilgi skrydžiai gali sugadinti organizmo vidaus laikrodį ir sukelti nepatogumų.
Kaip pilotai ir skrydžio palydovai išvengia skrydžių sindromo?
Skrydžių palydovės ir palydovai pripažįsta, kad jų darbas nėra lengvas, nors dauguma tvirtina, jog būtent apie tokį užsiėmimą ir svajojo visą gyvenimą. Lėktuvų įgulos nariai labai rūpinasi savo sveikata ir daug dėmesio skiria fiziniam ir psichologiniam pasirengimui. Jeigu kandidatas nemoka plaukti, nėra sportiškas ir tvirtas, jis tiesiog neįveiks atrankos darbui ore.
Todėl mankšta ir sportas – neatsiejama skrydžio palydovų ir orlaivių pilotų laisvalaikio dalis.
Keliaudami po svečias šalis oreiviai gali mėgautis įvairiais egzotiniais patiekalais, tačiau dauguma jų savo mitybą reguliuoja tarsi atletai. O viena svarbiausių priežasčių, kodėl stiuardesės šypsosi ir švyti – geras miegas. Kiekviena didelę patirtį turinti skrydžio palydovė naujokėms pabrėžia kokybiško poilsio svarbą.
Kitas svarbus įgulos senbuvių patarimas: „Gerkite daug vandens“. Kai lėktuvas skrenda 10 kilometrų aukštyje, išorėje atmosferos slėgis yra kelis kartus mažesnis negu Žemės paviršiuje ir lėktuvo viduje. Dideliame aukštyje keleiviai grožisi debesų patalais. Tačiau garų kamuoliai primena, kad visa drėgmė liko apačioje, kur slėgis didesnis. Oras lėktuve būna labai sausas – santykinis oro drėgnumas salone siekia apie 12 procentų ir yra mažesnis negu daugelyje pasaulio dykumų.
Kaip skrydžiai veikia organizmą?
Ilgalaikiai skrydžiai veikia organizmą keliais būdais:
Laiko skirtumas ir kūno vidaus laikrodis: Keldamiesi į skrydį per laiko juostas, patiriame laiko skirtumą, vadinamą laiko poslinkiu. Mūsų kūno vidaus laikrodis negali iš karto prisitaikyti prie naujos laiko zonos, kas sukelia miego sutrikimus, nuovargį ir bendrą nepatogumą.
Sausas oras ir dehidratacija: Oro sąlygos skrydžių metu dažnai yra sausos ir kenksmingos mūsų odai ir kūnui. Oro kondicionavimas gali išdžiūvinti mūsų odą, gleivinės ir kvėpavimo takus, sukeliant nemalonų pojūtį ir dehidrataciją.
Sėdėjimas ir kraujo cirkuliacija: Ilgai sėdint skrydžio metu, kraujas gali susitelkti apatiniame kūno dalyje, kas gali sukelti patinimą ir padidinti kraujo krešulių riziką.
Oro slėgis: Oro slėgis skrydžių metu yra mažesnis nei žemėje, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir kitus nepatogumus.
Simptomai ir poveikis organizmui
Skrydžių sindromo simptomai gali būti įvairūs ir skirtingi asmenims, tačiau įprastai jie apima:
Šie simptomai gali labai pakenkti kelionės malonumui ir sukelti diskomfortą, tačiau yra būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą arba visiškai išvengti skrydžių sindromo.
Ar trumpi skrydžiai taip pat gali sukelti skrydžio sindromą?
Skrydžių sindromas paprastai susijęs su ilgalaikiais skrydžiais per laiko juostas, ypač kai keliaujama daugiau nei 4 valandas ir organizmas susiduria su laiko skirtumu. Tačiau trumpi skrydžiai taip pat gali sukelti tam tikrus nepatogumus ir simptomus, nors jie būna mažiau intensyvūs ir retesni nei ilgesnės kelionės.
Kaip sumažinti skrydžių sindromo nepatogumus
Yra keletas veiksmingų patarimų, kaip sumažinti skrydžių sindromo nepatogumus:
Gerkite pakankamai vandens: Gerkite vandenį skrendant. Vengkite alkoholio ir kofeino, kurie gali pabloginti dehidratacijos būklę.
Judėkite ir tempkite kojas: Mankštinkite kojas reguliariai, tempkite jas, darykite apskritus kojų judesius, lenkite pirštus, kad paskatintumėte kraujo cirkuliaciją.
Miegokite ir poilsiaukite: Bandykite miegoti ir poilsiauti skrydžio metu, ypač ilguose skrydžiuose. Miego kaukės ir ausų kištukai gali padėti užmigti.
Naudokite drėkinimo kremus ir losjonus: Drėkinkite odą skrydžio metu, naudodami drėkinančius kremus ar losjonus.
Vengkite per didelio alkoholio vartojimo: Vengdami alkoholio, išvengsite dehidratacijos ir išvengsite per didelio sauso oro poveikio.
Vengkite sūraus ir kepto maisto: Laikykitės sveikos mitybos skrydžio metu, vengdami per daug sūraus ir kepto maisto, kuris gali sukelti patinimą ir nepatogumus.
Laikykite tinkamą sėdimąją padėtį: Jei ilgai sėdėsite, pasirūpinkite, kad sėdimoji padėtis būtų tinkama, ir palaikykite gerą laikyseną.
Skrydžių sindromas gali būti nepatogus ir pakenkti skrydžių malonumui, tačiau laikantis šių patarimų galite sumažinti jo nepatogumus ir padaryti kelionę patogesnę.
