Ūminis postinfekcinis glomerulonefritas

Ūminis postinfekcinis glomerulonefritas (dar vadinamas postreptokokiniu glomerulonefritu) – tai inkstų liga, pasireiškianti nefritiniu sindromu. Šio sindromo metu dėl inkstų glomerulų pažeidimo šlapime atsiranda baltymo (nedaug) ir kraujo. Dėl baltymų netekimo įvairiose kūno srityse stebimi tinimai, taip pat gali būti padidėjęs kraujo spaudimas. Susirgimas dažniausiai pasitaiko 5-15 metų amžiaus vaikams, tačiau serga ir suaugusieji.   Ligos priežastis Ūminį postinfekcinį glomerulonefritą gali sukelti įvairios bakterinės, virusinės, grybelinės ar net parazitinės infekcijos. Tačiau klinikinėje praktikoje pati dažniausia šio susirgimo priežastis – streptokokinė infekcija. Ligą sukelia A grupės β hemolizinis streptokokas. Infekcijos židinys paprastai būna ne inkstuose, o ryklėje ir odoje.   Rizikos faktoriai Riziką susirgti postinfekciniu glomerulonefritu turi žmonės, persirgę streptokokiniu faringitu (ryklės uždegimu) ar streptokokine piodermija (odos infekcinis pažeidimas). Rizikos grupėje taip pat yra asmenys, sergantys infekciniu endokarditu (širdies pažeidimas).  

Liga paprastai prasideda po ryklės ar odos infekcinio susirgimo. Taigi ūminiam postinfekciniam glomerulonefritui būdingi simptomai pasireiškia praėjus keletui savaičių po faringito (gerklės skausmas, karščiavimas) ar piodermijos (mažos pūslėlės odoje, kurios lengvai plyšta ir toje vietoje susidaro šašas). Ūminiam glomerulonefritui būdingi požymiai yra šie: Tinimas (gali būti plaštakų, pėdų, pilvo, akių ar viso kūno tinimas),Sumažėjęs šlapimo kiekis,Patamsėjęs šlapimas ar jame matomas kraujas,Kartais pasireiškia sąnarių skausmas.  

Liga patvirtinama atlikus šlapimo tyrimą (jame nustatomas iki tam tikro lygio padidėjęs baltymo kiekis, taip pat stebimi raudonieji kraujo kūneliai). Taip pat atliekami tyrimai streptokokinės infekcijos nustatymui. Kartais, labai retais atvejais atliekama ir inkstų biopsija (paprastai tuomet, kai ligos požymiai nėra tipiški).  

Gydomas infekcinis susirgimas. Skiriami antibakteriniai preaparatai – dažniausiai penicilinas ar eritromicinas. Vaistai vartojami apie 10 dienų. Jeigu infekcija jau pasibaigusi – vaistų skirti nereikia. Taip pat siūloma gydyti ligos metu pasireiškiančius simptomus – skiriami skysčius šalinantys vaistai, antihipertenziniai vaistai. Sunkiais atvejais gali būti atliekamos dializės. Ligos prognozė gera, klinikiniai požymiai išnyksta per keletą savaičių.