Krono (Crohn) liga [sritinis enteritas]

Krono liga – tai žarnyno uždegiminė liga. Ji gali pažeisti bet kurią žarnyno dalį, tačiau dažniausiai uždegimas apima klubinę žarną (paskutinė plonojo žarnyno dalis) ir akląją žarną (pradinė storojo žarnyno dalis). Krono ligai būdingas segmentinis žarnyno pažeidimas, t.y., pažeisti plotai kaitaliojasi su sveikais. Tačiau susirgimas ypatingas tuo, kad žarnyno pažeidimas yra gilus, neretai apima visą sienelę. Sergamumas Krono liga siekia 20-50 atvejų 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas šia ligą žymiai mažesnis. Nustatytas Krono ligos kasmetinis atvejų didėjimas. Dažniausiai serga jauni suaugę žmonės (18-35 metų amžiaus).   Ligos priežastis Tiksli žarnyno uždegiminių ligų priežastis nėra žinoma. Manoma, jog daugelis įvairių veiksnių sąlygoja susirgimo atsiradimą. Tarp pagrindinių priežasčių yra įvardijami genetiniai veiksniai (susiję su paveldimumu), imuniniai veiksniai (susiformuoja nenormalus imuninis atsakas, kai organizmas ima kovoti prieš savo žarnyno ląsteles), išoriniai veiksniai (stresas, netinkama mityba). Nustatyta, jog išoriniai veiksniai tiesiogiai nesukelia Krono ligos, tačiau gali paskatinti jos vystymąsi esant kitiems atitinkamiems veiksniams.   Rizikos faktoriai Krono ligos rizikos veiksniams priskiriamas jaunas amžius (~30 m.), paveldimumas (didesnė rizika jei šeimoje yra sergančiųjų Krono liga), gyvenamoji vieta (nustatyta, kad gyvenant dideliuose išsivysčiusių šalių miestuose rizika sirgti didesnė).  

Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinimo sistemos dalį, todėl simptomai labai priklauso nuo uždegimo pažeistos vietos. Dažniausiai susirgimas pasireiškia šiais klinikiniais simptomais: Pilvo skausmas (nuolatinis, jaučiamas dešinėje apatinėje pilvo dalyje; spazminis – dažniausiai po valgio, palengvėjantis pasišalinus dujoms, priepuolinis – su pykinimu, vėmimu, palengvėjantis pasituštinus);Viduriavimas (dažnas, gali būti su gleivių ar kraujo priemaiša);Sumažėjęs apetitas, svorio netekimas;Išsangės srities įplėšos, opos.  

Krono ligos diagnostika yra sudėtinga, kadangi šiai ligai būdinga daug įvairių požymių. Neretai kreipusis į specialistą, liga nustatoma tik maždaug po pusės ar vienerių metų. Atlikus kraujo tyrimus, gali būti nustatoma anemija (mažakraujystė), padidėjęs leukocitų skaičius, reaktyviojo C baltymo kiekis. Labai didelę reikšmę Krono ligos nustatymui turi endoskopinis storosios žarnos tyrimas (kolonoskopija), taip pat plonojo žarnyno tyrimas ezofagogastroduodenoskopijos metu. Šių procedūrų metu apžiūrima žarnyno gleivinė, nustatoma pakitimų vieta, gali būti paimama medžiaga iš pažeistų vietų mikroskopiniam ištyrimui.  

Krono ligos metu skiriami priešuždegiminiai vaistai (mesalazinas, sulfasalazinas). Gali būti skiriami antibiotikai. Jei preaparatai neveiksmingi, skiriami steroidiniai vaistai nuo uždegimo (prednizolonas, budezonidas). Krono ligai gydyti vartojami ir imuninę sistemą slopinantys vaistai – azatioprinas, merkaptourinas. Sunkiais atvejais prireikia ir biologinės terapijos (infliksimabas, adalimumabas). Labai svarbi tinkama, subalansuota, pakankamą kalorijų kiekį turinti dieta.