Paieškos rezultatai:
Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.
Perkrauti puslapįMaistas yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Tai ne tik suteikia mums energijos, bet ir suteikia maloniu skonio pojūčių ir kvapų. Tačiau, kai kurie žmonės patiria nepageidaujamą reakciją po valgymo ar valgio metu, vadinamą maisto alergija. Kalbėdami apie maisto alergenus gydytojai išskiria vadinamąjį didįjį sąrašą: pieną, kiaušinius, žemės bei kitus riešutus, javus, žuvį, vėžiagyvius ir sojas. Nustebsite sužinoję, kad alergiją gali sukelti bet kuris maisto produktas.
Maisto alergijos: kas tai yra ir kaip jos atsiranda?
Maisto alergija yra organizmo neadekvati reakcija į tam tikrus maisto produktus. Tai yra imuninės sistemos atsakas į tai, ką ji laiko potencialiai pavojinga medžiaga. Maisto alergijos simptomai gali pasireikšti per keletą minučių arba net valandų po maisto suvartojimo ir gali būti labai įvairūs, įskaitant:
Maisto alergijos gali pasireikšti bet kokiam maisto produktui, tačiau dažniausiai jos būna dėl šių produktų:
Maisto alergijos atsiranda dėl tam tikrų veiksnių, įskaitant genetinį paveldimumą. Tačiau ne visi, kurie turi šiuos genų variantus, išsivysto alergiją. Tai priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant aplinkos įtaką ir dažnai eksponavimą tam tikriems alergenams maiste.
Maisto alergijos diagnozė
Jei turite įtarimų dėl maisto alergijos, svarbu kreiptis į gydytoją. Jis gali atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, ar tikrai turite alergiją, ir koks maistas ją sukelia. Dažniausiai naudojami diagnostikos metodai apima:
Klinikinį interviu: Gydytojas klausia apie jūsų simptomus, mitybos įpročius ir bet kokius ankstesnius alerginius atsako atvejus.
Odos mėginių testai: Tai yra dažniausiai naudojami alergijos tyrimo metodai. Mažos kiekio alergeno mėginiai yra dedami ant odos, ir po kurio laiko stebimas odos reakcijos atsiradimas.
Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali nustatyti tam tikrus antikūnus, susijusius su alergija.
Provokacijos testas: Šis testas atliekamas gydytojo priežiūroje. Jums bus duodama maisto medžiaga, į kurią galite būti alergiškas, ir stebimas jūsų organizmo atsakas.
Ar reikia keisti mitybą?
Maisto alergijos diagnozė dažnai reiškia mitybos pokyčius. Svarbu išmokti atpažinti alergenus ir jų vengti, kad būtų išvengta nepageidaujamų simptomų. Tai gali reikšti šių veiksmų įgyvendinimą:
Maisto alergenų vengimas: Jei žinote, kurie maisto produktai jums sukelia alerginę reakciją, juos turėtumėte išskirti iš savo mitybos. Būkite atsargūs renkantis produktus ir stebėkite produktų etiketes.
Mitybos planavimas: Kai atsisakote tam tikrų maisto produktų iš savo mitybos, svarbu užtikrinti, kad vis tiek gautumėte visus reikalingus maistinius elementus. Galbūt reikės papildų arba kreiptis į dietologą, kad būtų sukurta subalansuota mitybos programa.
Atsargumo priemonės: Jei jūsų alergija yra labai sunki ir gali sukelti anafilaksiją, svarbu visada turėti su savimi vaistų, skirtų alerginėms reakcijoms gydyti, ir žinoti, kaip juos naudoti.
Kaip galima suteikti pirmąją pagalbą, kai ištinka alerginė reakcija? Ir kaip reaguoti, kai matome anafilaksinio šoko požymius, pavyzdžiui, dusulį?
Bet kurios alerginės reakcijos metu būtina nutraukti kontaktą su alergenu! Svarbu, kad jis daugiau nebepatektų į organizmą.
Vykstant alergenų sukeltai imuninei reakcijai išsiskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, ypač histamino, todėl daugeliu atvejų pirmieji vaistai yra antihistamininiai, kurie ją slopina. Kokius vaistus vartoti patars gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai, šeimos gydytojai ar vaistininkai.
Labai noriu pabrėžti: jeigu turite įtarimų, kad esate alergiškas maisto produktams, nelaukite sunkiausių reakcijų. Kreipkitės į gydytojus, kurie ištirs bei nustatys, kuriems maisto alergenams esate jautrūs, tuomet žinosite, kokie pavojai gali tykoti. Jums bus sudarytas pirmosios pagalbos planas, paskirti vaistai. Audringai sisteminei reakcijai suvaldyti naudojamas adrenalinas, kuris išrašomas kartu su automatiniu švirkštikliu. Alergiški žmonės, kuriems gali kilti anafilaksija, visada tokį švirkštiklį turi turėti su savimi, jie yra apmokyti, kaip savarankiškai jį panaudoti.
Be to, Lietuvoje gal tai dar nėra įprasta, tačiau kai kuriose šalyse jau dažnai dėvimos apyrankės su išvardytais alergenais. Kai įvyksta staigi alerginė reakcija, o žmogus pats nebegali pasakyti, kas jam nutiko, tokia apyrankė gali išgelbėti gyvybę.
Jeigu alerginė reakcija jus ištiko netikėtai, pirmiausia, nustokite valgyti tai, ką valgėte, išspjaukite iš burnos likučius, išskalaukite burną ir nieko nelaukdami kvieskite greitąją pagalbą. Jei prisimenate ar turite gydytojo sudarytą planą, kaip elgtis tokiu atveju, pasinaudokite juo.
Paskutinis svarbus klausimas: ar galima pasveikti nuo alergijos?
Deja, ne. Tačiau galima sėkmingai ją pažaboti ir kontroliuoti, užbėgti už akių sunkioms reakcijoms. Ieškoma naujų būdų, kaip taikant imunoterapiją sukelti maisto produktų toleranciją.
Svarbiausias patarimas – girdėkite, ką sako organizmas. Esame gamtos dalis, turinti nuostabią dovaną – imunitetą, saugantį nuo visko, kas mums svetima. Ir jei šis atsakas tampa neadekvatus, per daug audringas – nedelskite. Turime visas galimybes nustatyti alergiją ir užbėgti blogiausiam scenarijui už akių.
Maisto alergija yra rimta sveikatos problema, kurią reikia rimtai vertinti. Nors ne visada yra galimybė visiškai išgydyti maisto alergiją, žinant savo alergenus ir laikantis gero mitybos plano, galima pagerinti gyvenimo kokybę.
