Skilvelių pertvaros defektas

Širdis – raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų – dešiniojo skilvelio ir prieširdžio, bei kairiojo skilvelio ir prieširdžio. Prieširdžiai išsidėstę aukščiau, skilveliai žemiau. Dešiniąją ir kairiąją širdies puses skiria pertvara (sienelė). Skiriama prieširdžių ir skilvelių pertvara. Normaliai kraujas, prisisotinęs anglies dvideginio (veninis kraujas), atiteka į dešinįjį prieširdį, patenka į tos pačios pusės skilvelį, tuomet iš širdies išstumiamas į plaučių arteriją, kur jai išsišakojus į smulkias kraujagysles teka plaučiais ir prisisotina deguonimi. Iš plaučių jau arterinis kraujas suteka į kairįjį prieširdį, vėliau skilvelį ir yra išstumiamas į didžiąją organizmo arteriją – aortą, iš kurios jis išnešiojamas po organizmą tiekiant audiniams deguonį. Skilvelių pertvaros defektas – tai įgimta širdies yda. Jos metu tarpskilvelinėje pertvaroje yra anga, leidžianti kraujui nutekėti iš kairiojo skilvelio į dešinįjį skilvelį, taip susimaišant veniniam ir arteriniam kraujui. Dešinysis skilvelis perkraunamas tūriu, taip pat daugiau kraujo prateka ir pro plaučius. Ligai progresuojant dešinės pusės skilvelis padidėja ir išsiplečia, sutrinka normali jo funkcija. Tuo tarpu dėl nuolatinio kraujo nutekėjimo į aortą patenka mažiau kraujo, ji kiek susiaurėja. Esant sunkiai patologijai, dėl kraujo stazės plaučiuose, didėja spaudimas ir dešiniajame skilvelyje, gali pasikeisti nuosrūvio kryptis: iš dešinės į kairę. Tuomet kraujas maišosi kairiojoje širdies pusėje ir organizmui tiekiamas mažiau deguonies turintis kraujas. Skilvelių pertvaros defektas sudaro 10-20% įgimtų širdies ydų.   Rizikos faktoriai Neretai skilvelių pertvaros defektas stebimas kaip paveldima liga, kartais ji būna susijusi su kitais genetiniais susirgimais (pvz., Dauno sindromu). Su defekto įšsivystymu taip pat siejama raudonukės infekcija nėštumo metu, alkoholio ir narkotikų vartojimas nėštumo metu, prastai kontroliuojamas motinos cukrinis diabetas.  

Klinika priklauso nuo defekto dydžio. Esant didelei angai pertvaroje, simptomai pasireiškia jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis, savaitėmis ar mėnesiais. Būdingi požymiai: Dažnas kvėpavimas, širdies plakimas,Odos blyškumas,Gali būti pamėlusios lūpos, pirštai (cianozė),Apetito stoka,Nuovargis, silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas,Dažni plaučių uždegimai,Menkas fizinis išsivystymas.  

Liga įtariama išsiaiškinus skundus ir išklausius širdies veiklą stetoskopu. Paskiriami tolimesni tyrimai diagnozės patvirtinimui. Atliekama elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma. Geriausias tyrimas, kurio metu galima įvertinti defekto vietą, laipsnį – echokardiograma.  

Esant nedideliam defektui – gydymas dažnai nereikalingas. Kai anga didelė, sukelia sunkius simptomus – skiriamas operacinis gydymas. Defektas gali būti tiesiog užsiuvamas arba užlopomas perikardo ar sintetinio lopu.