Seropozityvus reumatoidinis artritas

Tai lėtin is autoimuninis (kai antikūnai gaminami prieš savo organizmą) susirgimas, pasireiškiantis nuolat progresuojančiu destrukciniu daugelio sąnarių pažeidimu. Šia liga serga 0,5-1% pasaulio gyventojų. Lietuvoje serga apie 12 000-13 000 žmonių, kasmet užregistruojama 1200 naujų atvejų. Moterys serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai, paprastai 50-60 metų amžiaus, tačiau pasitaiko ir jaunesniems. Šis liga laikoma viena iš labiausiai invalidizuojančių lėtinių susirgimų. Reumatoidinis artritas yra autominuninė liga, t.y., antikūnai dėl kokių nors priežasčių ima gaminti antikūnus, nukreiptus prieš savo organizmą (kaulus, kremzles). Vieni to priežastimis laiko virusus, bakterijas, pakitusias organizmo ląsteles, esančias kauluose, kremzlėse, aplink  juos ir kt. Manoma, visų šių faktorių atsiradę pakitimai inicijuoja imuninę sistemą gaminti uždegimines ląsteles, antikūnus, kas vėliau „persijungia“ į autoantikūnus. Visgi labiausiai tikėtina RA išsivystymo priežastimi laikoma genetinis polinkis ir imuninių ląstelių nepilnavertiškumas. Tokiu atveju į sąnarį patekusios svetimos ląstelės nesunaikinamos  ir sąnariuose esančiame sinoviniame dangale (jis dengia sąnarius) prasideda uždegimas, kuris sukelia savų ląstelių pakitimus ir taip įtakoja autoantikūnų gamybą. Nuolat vykstantis uždegimas, sudėtingi imuniniai procesai sukelia sąnarių destrukciją.  

Klinikiniai simptomai skirstomi į: a) prodrominį periodą - rytinis sąnarių sustingimas, sąnarių maudimas, skausmas keičiantis orams. Dažnai kartu būna neaukšta temperatūra. Tokie simptomai gali tęstis kelis mėnesius ar net metus. b) ankstyvajį RA - jis gali pasireikšti: - lėtai apimant vis daugiau sąnarių (skausmas ir tinimai intensyvėja palaipsniui, be pagerėjimo periodų); - tai paūmėjant, tai pagerėjant, tačiau beskausmės dienos palaipsniui trumpėja ir retėja; - ūmiai apimant daugelį sąnarių. Manoma, kad toks ūmus pasireiškimas yra palankesnis tolimesnei ligos eigai, nei lėtos pradžios atveju. b) ryškios klinikos stadiją – rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ne mažiau kaip valandą. Simetriškai pažeidžiamos ne mažiau  kaip trys sąnarių grupės. Visuomet būna plaštakų tinimas. 20-30% atvejų aptinkama poodinių neskausmingų nuo žirnio iki slyvos dydžio mazgelių, dažniausiai ties alkūne, tiesiamaisiais paviršiais, smulkių plaštakos sąnarių srityje. Rentgeno nuotraukose matomi sąnarių pakenkimai. c) vėlyvosios ligos komplikacijos -  sąnarių destrukcija, apie sąnarius esančių raumenų, kaulų pažeidimas.  

Reumatodinis artritas diagnozuojamas atsižvelgiant į atliktus laboratorinius kraujo tyrimus, parodančius uždegimą (CRB, ENG), kitus tyrimus, turinčius RA specifiškumą - reumatoidinį faktorių (RF), antikūnus prieš ciklinį citrulinizuotą peptidą (ACCP). Taip pat atliekamas  sąnario sinovijos skysčio tyrimas. Iš instrumentinių tyrimų, RA diagnostikai svarbiausi yra kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, ultragarsinis tyrimas ir artroskopija (sąnarys specialiu aparatu  apžiūrimas iš vidaus). Ligos eigai sekti atliekamos sąnarių rentgeno nuotraukos.  

Medikamentai: a) nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo; b) steroidiniai hormonai (prednizolonas, metilprednizolonas); c) patogeninės terapijos vaistai (plakvenilis, sulfasalazinas, aukso preparatai, imunosupresantai kaip azatiprinas, metotreksatas, ciklosporinas, ciklofosfamidas); d) biologinės imunoterapijos vaistai – infliksimabas, adalimumabas, etanerceptas.   Dažnai sergantiems prireikia sąnarių, sausgyslių koreguojamų – korekcinių operacijų, endoprotezavimų. Sėkmingai gydyti reumatoidinio artrito neįmanoma be reabilitologo pagalbos.