Aortos atsisluoksniavimas

Aorta – stambiausia organizmo arterija. Ji sudaryta iš trijų sluoksnių: intimos, medijos ir adventicijos. Aortos atsisluoksniavimas – tai pavojinga liga, kurios metu įvyksta dalinis sienelės plyšimas (atsisluoksniavimas). Į tarpą tarp kraujagyslės sluoksnių vidinio ir vidurinio sluoksnių priteka kraujo, kuri sąlygoja tolimesnį sluoksnių atsiskyrimą (disekaciją). Dėl šios patologijos gali įtrūkti ir išorinis kraujagyslės sluoksnis, tuomet prasideda aktyvus kraujavimas, neretai ištinka mirtis. Dažniausiai serga 60-70 m. vyrai. Liga išsivysto 5-30 iš 1 000 000 gyventojų pasaulyje.   Klasifikacija Yra keletas ligos klasifikacijų. Paprastai skiriami 3 ligos tipai, priklausomai nuo to, kokioje aortos dalyje įvyko atsisluoksniavimas: Apima kylančiąją aortos dalį, aortos lanką, kartais išplinta ir į nusileidžiančiąją dalį. Tai didžiausią mirtingumą turintis tipas, pasitaiko jaunesniems žmonėms.Apima kylančiąją aortos dalį.Apima nusileidžiančiąją aortą, pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kraujagyslės pažeistos aterosklerozės.   Ligos priežastis Aorta įplyšta toje vietoje, kur jos sienelė yra pažeista, nusilpusi. Dažniausia ligos priežastis – arterinė hipertenzija ir aterosklerozė.   Rizikos faktoriai Skiriami nemodifikuojami (nekeičiami) rizikos veiksniai – tai paveldimumas, senyvas amžius, vyriškoji lytis. Tačiau daug reikšmingesni modifikuojami (keičiami) rizikos veiksniai – padidėjusi bendro cholesterolio koncentracija kraujyje, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, dažnai patiriamas stresas. Taip pat tikimybę susirgti aortos atsisluoksniavimu turi žmonės, sergantys uždegiminėmis kraujagyslių ligomis, jungiamojo audinio ligomis ir autoimuninėmis ligomis, įvykus pilvo traumai.  

Aortos atsisluoksniavimui būdinga: Staiga atsiradęs skausmas. Ten, kur jis atsirado, galima įtarti atsisluoksniavimo pradžią. Skausminis sindromas būdingas ne visiems asmenims.Trumpalaikis sąmonės netekimasDusulysPrakaitavimas, silpnumas, regėjimo sutrikimai Lėtiniu ligos vystymosi atveju simptomų gali nebūti.  

Diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais. Svarbūs instrumentiniai tyrimai: rentgenograma, kompiuterinė tomograma, magentinis rezonansas.  

Dažniausiai gydymas invazyvus. Priklausomai nuo ligos tipo, plyšimo vieta gali būti užsiuvama, nebeleidžiant į tarpą daugiau pritekėti kraujo. Kartais prireikia į kraujagyslę įstatyti tam tikrus vamzdelius (stentus) jos sutvirtinimui. Kartais taikoma ir medikamentinis gydymas, stabilizuojant kraujotaką ir apsaugant aortą nuo galimo pilno plyšimo.