Miokardo infarktas

Miokardo infarktas (dar vadinamas širdies smūgiu) – tai negrįžtamas širdies raumens ląstelių pažeidimas ir žūtis, kurį sukelia užtrukęs nepakankamas deguonies tiekimas. Yra keli MI vystymosi mechanizmai. Plyšus aterosklerozinei plokštelei susidaro trombas, užkemšantis kraujagyslės spindį.Kraujotakos sumažėjimas ar nutrūkimas gali atsirasti ir dėl širdies arterijos spazmo, taip pat retais atvejais į kraujagyslę patekus embolui. Kasmet Lietuvoje nuo ūminio miokardo infarkto gydoma apie 7000 pacientų. Mirtingumas siekia 500/100 000 gyventojų per metus. 30-50% ligonių, sergančių ūminiu MI, miršta pirmo mėnesio laikotarpiu. Iš jų 50% miršta iki hospitalizacijos (per pirmas dvi valandas).   Rizikos faktoriai Maždaug 90% atvejų MI atsiradimo priežastis yra vainikinių širdies kraujagyslių aterosklerozė. Todėl pagrindiniai rizikos faktoriai susirgti miokardo infarktu yra tokie patys kaip ir aterosklerozės. Skiriami nemodifikuojami (nekeičiami) rizikos veiksniai – tai paveldimumas, senyvas amžius, vyriškoji lytis (moterys po menopauzės serga vienodai dažnai kaip ir vyrai). Tačiau daug reikšmingesni modifikuojami (keičiami) rizikos veiksniai – padidėjusi bendro cholesterolio koncentracija kraujyje (ypač padidėjusi „blogojo“ cholesterolio (MTL-C) konc. ir sumažėjusi „gerojo“ cholesterolio (DTL-C) konc.), aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, dažnai patiriamas stresas.  

Miokardo infarktas dažnai prasideda krūtinės angina. Atsiranda skausmas krūtinės srityje, už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kairį petį, ranką, kaklą ar apatinį žandikaulį. Skausmas beveik visuomet būna labai stiprus – veržiantis, plėšiantis, gniaužiantis. Pacientas dažniausiai negali nurodyti, kas išprovokavo skausmą. Kartais jam atsirasti reikalingas fizinis krūvis, o ne retai ligonis dėl stiprėjančio skausmo pabunda naktį ar anksti ryte. Galimi ir gretutiniai reiškiniai – dusulys, prakaitavimas, nerimas, mirties baimė. Krūtinės anginai užsitęsus daugiau kaip 20 min, būtina įtarti miokardo infarktą ir kreiptis į gydytoją.  

Miokardo infarktas diagnozuojamas įvertinus klinikinius simptomus, atlikus fizinį ištyrimą. Diagnostikoje svarbiausia tinkamas elektrokardiogramos vertinimas ir biocheminių miokardo infarkto žymenų (troponinų) koncentracijos padidėjimo nustatymas. Atliekami echokardiografinis ir rentgeninis tyrimai. Aukso standartas siekiant nustatyti vainikinės kraujagyslės užsikišimo lokalizaciją – atlikti širdies kraujagyslių angiografiją. Tačiau šis tyrimas taip pat turi savo skyrimo indikacijas, atliekamas ne visiems.  

Gydyme labai svarbi tinkama pirmoji pagalba namuose. Būtina sučiulpti ar sukramtyti aspirino tabletę, taip pat sučiulpti glicerolio trinitrato tabletę (nitroglicerolis) ir skubiai kviesti greitąją pagalbą. Atvykus greitajai suleidžiami narkotiniai analgetikai. Pagrindinis gydymo tikslas – kuo greičiau atkurti pažeistos vietos kraujotaką. Priklausomai nuo laiko praėjusio po kraujagyslės užsikišimo, parenkamas atitinkamas gydymas – trombolizė (trombus tirpdančių vaistų suleidimas), perkateterinė angioplastika (kraujagyslės išplėtimas specialiu balionėliu) ar pirminis chirurginis kraujotakos grąžinimas. Vėliau skiriami vaistai profilaktikai nuo pakartotinio įvykio ir, jei reikia, pacientas reabilituojamas.