Kasos piktybiniai navikai

Kasos vėžys – tai piktybinis procesas, prasidėjęs kasoje – organe, esančiame pilvo ertmėje už skrandžio. Kasa – tai virškinimo sistemos liauka, turinti keletą svarbių svarbių funkcijų. Kasoje gaminami įvairūs fermentai, kurie patekę į dvylikapirštę žarną virškina įvairias maistines medžiagas. Kasa taip pat gamina hormonus, kurių pagrindiniai – insulinas ir gliukagonas, reguliuojantys gliukozės („cukraus“) kiekį kraujyje. Sergamumas kasos vėžiu Lietuvoje siekia maždaug 10 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Moterys ir vyrai serga panašiu dažniu. Kasos vėžio prognozė bloga, jis dažniausiai nustatomas per vėlai.   Ligos priežastis Kasos vėžys, kaip ir kiti piktybiniai susirgimai, atsiranda dėl genetinių mutacijų ląstelėse, dėl kurių jos pradeda nekontroliuojamai dalintis formuodamos navikinę masę, o taip pat plisti į kitus audinius ir organų sistemas (metastazuoti). Priežastys, dėl kurių atsiranda šios mutacijos, nėra gerai žinomos. Nustatyta, jog kasos vėžio atsiradimas labai susijęs su rūkymu. Dėl kitų rizikos veiksnių (riebaus maisto, alkoholio vartojimas ir kt.) vis dar diskutuojama.  

Paprastai sergant kasos vėžiu klinikiniai simptomai atsiranda tik tuomet, kai liga jau būna pažengusi. Būdingi skundai: Viršutinės pilvo dalies skausmas, plintantis į nugarą;Gelta (odos pageltimas);Nuovargis, silpnumas;Apetito stoka, staigus svorio kritimas;Pykinimas, vėmimas.  

Kasos vėžio diagnostika yra sudėtinga, kadangi jį galima nustatyti tik atlikus įvairius instrumentinius tyrimus, o jie taikomi retai. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius (vyresnio amžiaus rūkantis vyras), simptomus (net ir nežymius, tokius kaip nestiprus nuolatinis viršutinės pilvo dalies skausmas) ir kitus požymius, padedančius įtarti kasos vėžį. Diagnozei naudojami įvairūs instrumentiniai tyrimai: ultragarsinis kasos tyrimas, kompiuterinė tomografija ar branduolinis magnetinis rezonansas. Vėžinio susirgimo patvirtinimui atliekama kasos audinio biopsija (paimamas audinio gabalėlis ištyrimui mikroskopu).