Apie ligą
Tai pevėluota, užsitęsusi reakcija į labai pavojingą, ilgai trunkantį stresinį įvykį ar situaciją. Normaliai kiekvienas žmogus išgyvena skaudžius įvykius, liūdi, apverkia, kurį laiką jiems būna sumažėję interesai, domėjimasis aplinka, tampa uždarūs. Šio sutrikimo metu itin stirpus stresorius žmogų paveikia tiek, kad šis nebesugeba prisitaikyti, nepakanka adaptacinių priemonių. Skiriamas ūminis periodas, kai negatyvūs
Trumpai apie simptomus
trunka iki 3 mėnesių, ir lėtinė eiga, kai tai tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesiai, kartais užtrunka net iki kelerių metų. Simptomai Simptomai išryškėja praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po didižiulės stresinės situacijos, kurią gali sukelti įvairūs veiksniai – karas, gamtos katastrofos, netektys, ligos, šeimyninės bėdos ir kt. Jeigu stresoriai kartojasi nuolat, o žmogus sunkiau moka pakelti stresą, šis sindromas stipriau pasireiškia. Žmogus vis prisimena patirtus skaudžius įvykius, juos sapnuoja, tarsi naujai juos išgyvena. Jie tampa uždarais, atsiskyrusiais, nejautrūs aplinkai, nejaučia gyvenimo džiaugsmo, juos kankina nemiga, gali susirgti depresija, nerimo sutrikimais, neretai apima suicidinės mintys. Kartai gali ištikti panikos, agresijos priepuoliai. Būdingas padidėjęs sujaudinimas, dirglumas, baimingumas.
Diagnostika
Diagnozuojama pagal anamnezės surinktus duomenis (neseniai buvęs didelis įvykis, kurio metu stipriai pajuto baimę, išgąstį ar net ištiko panikos priepuolis) ir pasireiškusius klinikiniu simptomus.
Gydymas
Taikomas medikamentinis gydymas (trankviliantai, antidepresantai), psichoterapija. Geriausiai padeda šeimos, grupinė psichoterapija.
Ligų paieškos žymos:
potrauminio
streso
sutrikimas
