Apie ligą
Tai endokrininė liga, kuriai būdingas insulino sekrecijos sutrikimas ir/ar sumažėjęs organizmo reagavimas į insuliną (rezistentiškumas insulinui) bei sutrikusi angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita. Manoma, genetinis polinkis ir nutukimas kartu sukelia hiperglikemiją (gliukozės konc. padidėjimą kraujyje) ir diabetą. II tipo CD dažniausiai suserga vyresni asmenys (>40 metų), turintys antsvorį. Nustatant diagnozę jau būna lėtinių CD komplikacijų.
Trumpai apie simptomus
Simptomai pasireiškia palaipsniui, neretai pirma pastebima, kad sunkiai gyja žaizdos, jos pūliuoja. Vėliau pasireiškia gausus ir dažnas šlapinimasis, sausumas burnoje, troškulys, padidėjęs nuovargis, silpnumas, mieguistumas dienos metu, apetito padidėjimas. Ketoacidozė nebūdinga – acetono kvapo iš burnos nebūna.
Diagnostika
Atliekamas gliukozės toleravimo mėginys: gliukozė vertinama veninėje plazmoje nevalgius ir/ar praėjus 2h po gliukozės tirpalo išgėrimo. Jei negėrus gliukozės konc ≥ 7,0 mmol/l, o išgėrus ≥ 11,1 mmol/l, cukrinio diabeto diagnozė neabejotina. Taip pat tiriama šlapimo gliukozė bei kraujyje esantis C-peptidas, glikuotas hemoglobinas (HbA1c).
Gydymas
Labai svarbu sumažinti antsvorį 5-10kg, nes tokiu atveju sumažėja glikemija ir sumažėja rezistentiškumas insulinui, pagerėja jo išskyrimas, sumažėja gliukozės gamyba kepenyse. Rekomenduojamas fizinis krūvis. Skiriami medikamentai, palaikantys normalią gliukozės konc. kraujyje nevalgius (sulfonilkarbamido dariniai, biguanidai, tiazolidinedionai) ir po valgio (alfa – gliukozidazės inhibiitoriai, metiglinidai). Kai kasa visiškai nebegamina isnulino, skiriami jo analogai, kurie skirstomi į trumpo, vidutinio ir ilgo veikimo.
Ligų paieškos žymos:
antro
cukrinis
diabetas
