Elono Musko "Neuralink" implantavo smegenų lustą pirmajam žmogui

Elonas Muskas pranešė, kad pirmajam žmogui buvo implantuotas smegenų implantas ir jis sėkmingai sveiksta. "Neuralink" teigė, kad jos pirminis tikslas - suteikti žmonėms galimybę mintimis valdyti kompiuterio žymeklį ar klaviatūrą. 

Ši 2016 m. įkurta neurotechnologijų įmonė siekia sukurti tiesioginio ryšio kanalus tarp smegenų ir kompiuterių. Tikslas yra sustiprinti žmonių gebėjimus, gydyti tokius neurologinius sutrikimus, kaip šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) ir Parkinsono liga, ir galbūt kada nors pasiekti simbiotinį ryšį tarp žmonių ir dirbtinio intelekto.

„Vakar pirmajam žmogui buvo įdėtas „Neuralink“ implantas, jis sveiksta“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė E. Muskas.

Bendrovė "Neuralink" teigė siekianti padėti pacientams įveikti neurologines ligas, pavyzdžiui, paralyžių. E. Muskas sakė, kad pirmasis bendrovės gaminys vadinsis "Telepatija".
Implantas turi 1 024 elektrodus, kuriuos robotas plona adata prijungia prie smegenų. Klinikiniam tyrimui, kuris truks šešerius metus, "Neuralink" atrinko pacientus, sergančius tetraplegija - kojų ir rankų paralyžiumi.

Praėjusiais metais JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) leido bendrovei atlikti pirmąjį bandymą su žmonėmis. 

Ką daro implantas?
"Neuralink" teigė, kad šiame tyrime naudojamas robotas, kuris chirurginiu būdu į smegenų sritį, įdeda smegenų ir kompiuterio sąsajos (BCI) implantą. Implantų "itin ploni" siūlai padeda perduoti signalus dalyvių smegenyse. Pacientams gali prireikti kelių mėnesių, kad išmoktų naudotis šiais valdymo įtaisais.

Bendrovė teigė, kad jos pradinis tikslas - suteikti žmonėms galimybę mintimis valdyti kompiuterio žymeklį ar klaviatūrą.

Anksčiau šį mėnesį naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad "Neuralink" buvo nubausta už tai, kad pažeidė JAV transporto departamento taisykles dėl pavojingų medžiagų gabenimo.

Praėjusių metų lapkritį keturi JAV įstatymų leidėjai paprašė Vertybinių popierių ir biržos komisijos ištirti, ar E. Muskas suklaidino investuotojus dėl savo technologijos saugumo. Tai įvyko po to, kai veterinarijos įrašai parodė, kad beždžionėms su implantais pasireiškė paralyžius, traukuliai ir smegenų pabrinkimas.

Rugsėjo mėn. pranešime E. Muskas teigė, kad nė viena beždžionė dėl implanto nemirė, o bendrovė pasirinko beždžiones su mirtinomis ligomis, kad sumažintų riziką sveikoms beždžionėms.