Paieškos rezultatai:
Prašome, išjungti reklamos blokavimą savo naršyklėje ir perkrauti šį puslapį.
Perkrauti puslapįPusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgymu. Pastaraisiais metais jie yra susiję su svorio kontrole, laikomi kardiometaboliniu rizikos veiksniu ir turi įtakos kognityviniams gebėjimams. Be to, vyrauja nuomonė, kad pusryčiai yra svarbus veiksnys, padedantis vartotojams pasiekti optimalų mitybos profilį, nors neatsižvelgiama į makro- ir mikroelementų kiekį vartojamuose maisto produktuose.
Nepaisant šių teiginių, literatūros duomenys nėra vienareikšmiški dėl tikslios pusryčių vartojimo naudos sveikatai. Atlikta keletas tyrimų, kuriuose lyginamas pusryčiaujančiųjų ir pusryčius praleidžiančiųjų kasdienis maisto ir maistinių medžiagų suvartojimas; nepaisant to, abiejų grupių palyginimo metodika, taip pat maistinių medžiagų suvartojimo ir bendros mitybos kokybės analizės metodai labai skiriasi.
Kaip galime apibrėžti svarbą?
Sąvoka "svarbus" yra subjektyvi ir priklauso nuo individualaus gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, tie, kurie rytais atlieka fizinius pratimus, greičiausiai neteiks pirmenybės pusryčiams, palyginti su kitais dienos valgiais, ir greičiausiai vartos daug angliavandenių turintį maistą. Jei svarba yra susijusi su ilgalaikėmis sveikatos pasekmėmis, svarba vertinama atsižvelgiant į nuoseklų modelį, t. y. į ilgalaikius įpročius.
Ką rodo tyrimai?
Intervenciniai tyrimai, kuriais bandoma kiekybiškai įvertinti atsaką į lėtinį pusryčių vartojimą ar priėmimą, nepateikia aiškių įrodymų, palyginti su laboratoriniais tyrimais. Dviejų neseniai atliktų tyrimų, kuriuose buvo naudojami kryžminiai vienos savaitės trukmės tyrimai, duomenimis, energijos suvartojimas nesiskyrė, kai laboratorinėmis sąlygomis dalyviai nevalgė arba vartojo daug angliavandenių turinčius pusryčius.
Kitame tyrime pusryčius vartojusios grupės dalyviams nebuvo taikomi jokie mitybos apribojimai. Nustatyta, kad liesų asmenų grupėje pusryčius vartojusių asmenų mitybos kompensavimas buvo ribotas; jie suvartojo 539 kalorijomis daugiau, palyginti su pusryčius valgiusių asmenų grupe. Tačiau nutukusiųjų grupėje pusryčių ir nevalgiusiųjų grupių suvartojamos energijos kiekis statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tie, kuriems buvo paskirti pusryčiai, per dieną suvartojo 338 kalorijomis daugiau nei jų nutukę kolegos iš nevalgiusiųjų pusryčių grupės.
Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, kad nutukę asmenys yra linkę labiau kompensuoti rytinį energijos deficitą nei liesi asmenys nevalgymo sąlygomis. Nesutapimas tarp šių dviejų žmonių grupių leidžia manyti, kad liesus ir nutukusius žmones skirtingai veikia aplinkos veiksniai; pavyzdžiui, nutukusių žmonių grupėje nustatytas energijos suvartojimo kompensavimas gali būti susijęs su maisto pasirinkimu ir valgymo dažnumu.
Pusryčių poveikis medžiagų apykaitos greičiui ramybės būsenoje
Manoma, kad ramybės medžiagų apykaitos intensyvumas labiausiai prisideda prie bendrų energijos sąnaudų. Metabolizmo greitis ramybės būsenoje mažėja, kai badaujama ir mažėja kūno masė. Ankstesniuose tyrimuose buvo matuojamas medžiagų apykaitos ramybės būsenoje greičio pokytis, reaguojant į ilgalaikio rytinio maitinimo intervenciją. Svorio mažinimas, sukeltas kalorijų ribojimo, nutukusioms moterims sukėlė panašų ramybės medžiagų apykaitos greičio sumažėjimą, tačiau taikant kryžminę intervenciją nenustatyta jokio ramybės medžiagų apykaitos greičio skirtumo po pusryčių vartojimo ar jų praleidimo. Šis poveikis atsispindėjo panašiame tyrime, kuris parodė, kad nenustatyta jokio skirtumo tarp pusryčius praleidusių ar vartojusių asmenų medžiagų apykaitos ramybės būsenoje greičio ar kūno masės.
Todėl įrodymai visuotinai rodo, kad nuoseklus naktinio badavimo pratęsimas praleidžiant pusryčius neturi tiesioginio poveikio medžiagų apykaitos greičiui ramybės būsenoje, išskyrus poveikį, kuris pastebimas, kai svoris mažėja dėl ilgą laiką mažėjančio suvartojamos energijos kiekio.
Pusryčiai ir jų poveikis žmogaus sveikatai
Yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad pusryčius praleidžiantiems žmonėms kyla didesnė ligų rizika. Atsitiktinių imčių kontroliuojamais tyrimais įrodyti šiuos pastebėjimus paaiškinantys priežastiniai mechanizmai. Viename tyrime pastebėtas padidėjęs lipoproteinų kiekis, palyginti su -maistiniu modeliu, kai asmenys laikėsi vieno valgymo per dieną režimo. Panašiai tyrimas parodė, kad dvi savaites atidėjus maisto vartojimą vėlesniam ryto laikui, bendrasis ir MTL cholesterolio kiekis bei insulino atsakas į tiriamąjį gėrimą padidėjo, palyginti su sumažėjimu, pastebėtu vartojant pusryčius kasdien.
Perspektyvių tyrimų, kuriuose nagrinėti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, informacija rodo nuoseklius ir tvirtus skerspjūvio įrodymus, patvirtinančius, kad pusryčių vartojimas yra susijęs su kardiometabolinių rizikos veiksnių mažėjimu.
Ir atvirkščiai, 2018 m. paskelbtame bandomajame tyrime įrodyta, kad protarpinis badavimas gali pagerinti gliukozės kiekį kraujyje ir jautrumą incidentams bei sumažinti kraujospūdį. Svarbu pažymėti, kad dar reikia įvertinti didesnio masto tyrimus, taip pat ilgalaikę naudą.
Neigiamos pusryčių praleidimo pasekmės sveikatai:
Be to, atliktų tyrimų metaanalizė parodė, kad pusryčių vartojimas yra susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, ypač pastebima trumpalaikė nauda dėmesiui, atminčiai ir vykdomosioms funkcijoms. Tačiau mokslininkai pažymėjo, kad tyrimų nepakanka, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas.
Apskritai įrodymai rodo, kad pusryčių praleidimas turi įtakos kai kuriems energijos balanso komponentams. Nėra įrodymų, kad pusryčių vartojimas turi įtakos medžiagų apykaitos greičiui ramybės būsenoje arba dietos sukeltai termogenezei, kuri susidaro per dieną vartojant vėlesnius patiekalus. Yra įrodymų, kad pusryčių išmetimas turi įtakos dienos energijos suvartojimui, nes keli tyrimai parodė, kad vėlesnių valgymų metu gaunama energijos kompensacija. Daugeliu atvejų to nepakanka, kad būtų pašalintas rytinio badavimo sukeltas deficitas; tai prieštarauja vyraujančiai nuomonei, kad energinė kompensacija atsiranda praleidus pusryčius. Nutukusių asmenų šis deficitas yra mažesnis, tačiau vis tiek jis pasireiškia visose grupėse. Todėl tai gali būti laikoma gyvenimo būdo pasirinkimu, nes su valgymo vartojimu ar praleidimu nėra susijęs joks pastebimas pavojus sveikatai.
Galiausiai, pasirinkimas vartoti pusryčius yra individualus, yra tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų, susijusių su pusryčių valgymu arba praleidimu, ir gali būti svarbesnis tiems, kurie pabudę būna alkani. Nėra įtikinamų įrodymų, ar pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, todėl svarbu atsižvelgti į asmenines aplinkybes ir pageidavimus. Pavyzdžiui, sergantiems priešdiabetinėmis ligomis ir cukriniu diabetu gali būti naudinga valgyti mažesnio GI pusryčius, kurie padeda geriau susikaupti.
Šaltiniai:
