Apie ligą
„Schizo“ – skilęs, „phren“ – protas. Tai psichikos progresuojantis sutrikimas, kurima būdingas psichikos funkcijų skilimas, specifiniai asmenybės pakitimai, nespecifiniai psichopatologiniai sindromai (su kliedesiais, haliucinacijomis). Liga išsivysto 15-25 metų amžiuje, bet gali prasidėti ir vaikystėje ar senatvėje. Dažnai paauglystėje atsiradus pirmiems ligos simptomams, ji neatpažįstama, palaikoma tai asmenybės brendimo savotiškumu, paauglystės keistumu. Ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios, bet manoma, kad genetinis polinkis, gimdymo traumos, virusinės infekcijos nėštumo metu, imuniniai sutrikimai, nervų sistemos vystymosi sutrikimai, endokrininiai faktoriai (brendimas, klimakterinis periodas), tarpasmeninių ryšių sutrikimas vaikystėje turi svarbią reikšmę.
Trumpai apie simptomus
Šizofrenija yra skirstoma į: a) paprastą – prasideda jauname amžiuje (16-18m.), darosi sunku susikaupti, mokytis, atsiranda pasyvumas, interesų praradimas. Mokytojai dažniausiai tai įvardina tingumu, bet vėliau išryškėja ir kiti simptomai, kaip atsiribojimas nuo aplinkinių, valios praradimas, emocijų skurdumas, gali pradėti valkatauti, atsirasti haliucinacijos (pvz., matyti tai, ko nėra, girdėti tai, ko nėra). Dažnai pradeda kliedėti, t.y., patologiškai mąstyti, samprotauti realybės neatitinkančiais tikrovės faktais. Gali būti haliucinacijų pasireiškimas – tariamas nesamų dalykų jutimas. b) hebefreninę – tokie ligoniai atrodo kaip maži vaikai, jie kvailioja, maivosi, dūksta, pokštauja, jų elgesys neatsakingas, neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika neadekvati situacijoje, kikena, šypsosi, rodo grimasas, gali išsirenginėti pašalinių akivaizdoje, tuštintis į drabužius, patalynę. c) katatoninę – gali pasireikšti hiperkinezė (didelis judrumas), komandinis paklusnumas ar visiškas nejudrumas. Tokie ligoniai gali ilgai išbūti vienoje pozicijoje nejudėdami. Jiems būdingas sumažėjusi reakcija į aplinką. d) paranodinė – tai dažniausiai pasitaikanti forma išsivysčiusiose šalyse. Jos eiga gali būti priepuolinė, nuolatinė su haliucinacijomis, persekiojimo ar kitokiais kliedesiais. Jiems būdingas dirglumas, nervingumas, staigus pyktis, įtarumas, baimingumas.
Diagnostika
ir
Gydymas
paprastai taikomas visą gyvenimą,kad būtų sušvelninta ligos eiga, pasiekta maksimalus psichosocialinis funkcionavimas tarp ligos epizodų (neuroleptikai, antidepresantai, normotimikai, raminamieji ir kt.) Vaisto, visiškai išgydančio šizofreniją, nėra.
Ligų paieškos žymos:
šizofrenija
