Apie ligą
Tai pakitusi sąmonės būsena, kurios metu pasireiškia vienu metu ir miego, ir budrumo metu būdingi požymiai. Somnambulizmą reikia atskirti nuo panašiai pasireiškiančių epilepsinių priepuolių ( psichomototrinių epilepsijos priepuolių metu ligonis visiškai nereaguoja į aplinką, retai pasiataiko naktimis). Lunatizmas linkęs pasireikšti vaikams, dažniausiai penkiamečiams, paauglystėja išnyksta (tai rodo brendimo įtaką). Neretai kartu su lunatizmu pasireiškia ir naktinis siaubas. Kartais lunatizmas pasireiškia karščiavimo metu ar dėl stiprių psichologinių išgyvenimų.
Trumpai apie simptomus
Somnambulizmo epizodai prasideda staiga, naktį, trunka keliasdešimt minučių. Asmenys atsikelia iš lovos, vaikšto apgraibomis, bet kliūčių išvengia, jų veido išraiška tuo metu būna bereikšmė, nustebusi, akys primerktos, jie nereaguoja arba labai silpnai reaguoja į aplinką – reikia didelių pastangų jį prabudinti. Lunatizmui būdingas ir prievartinis elgesys, gali pastumti miegantįjį, daužyti daiktus, gali vaikščiodamas valgyti, gerti, kalbėti, groti ir pan. Po lunatizmo epizodo asmuo nieko neprisimena, psichinis aktyvumas ir elgesys būna nesutrikęs, tik keletą minučių kiek gali atrodyti dezorientuotas.
Diagnostika
Diagnozuojama pagal klinikinius požymius, atmetus kitas ligas, pvz., psichomotorinius epilepsijos priepuolius ( atliekamos elektroencefalogramos (EEG) ir stebimos, ar yra smegenų elektros iškrovos ) ir detaliai ištyrus miego sutrikimo centruose, stebint asmenis visą parą ir registruojant jų fiziologinius duomenis.
Gydymas
Somnambulizmas vaikams paprastai praeina savaime, tėvai turi stengtis apsaugoti vaiką nuo susižalojimo. Jeigu sunku su vaiku susitvarkyti,taip pat ir suaugusiems rekomenduojami migdomieji, benzodiazepinai, antidepresantai.
Ligų paieškos žymos:
somnambulizmas
(lunatizmas)
